|
1. Centrinio banko vaidmuo ekonomikoje |
Centrinis bankas yra viena iš pagrindinių šiuolaikinės
ekonomikos institucijų. Tai vyriausybės institucija,
palaikanti finansų sistemos veikimą ir kontroliuojanti
pinigų pasiūlą. Tai greičiau bankų bankas,
dirbantis su komerciniais bankais bei vertybinių popierių
dileriais palaikant savo vykdoma politika. Centrinis
Jungtinių Amerikos Valstijų bankas yra Kongreso sukurta
Federalinė rezervų sistema, atsakinga už pinigų
emisiją, bankininkystės reguliavimą, dolerio
vertės palaikymą bei padedanti spręsti gyventojų
užimtumo klausimus. Šiame ir dviejuose sekančiuose
skyriuose smulkiai nagrinėjama centrinio banko operacijų
prigimtis ir įtaka šalies ekonomikai, taip pat
pagrindinės centrinio banko vykdomos politikos problemos,
su kuriomis susiduria šio banko vadybininkai.1.1. PINIGŲ PASIŪLOS KONTROLĖ
Kaip
minėta, centriniai bankai, įskaitant ir Federalinę
rezervų sistemą (FRS), atlieka nemažai svarbių
funkcijų. Pirmoji ir pati svarbiausia funkcija yra pinigų
pasiūlos kontrolė. Pinigai, visų pirma, yra mainų
priemonė, naudojama perkant prekes ir paslaugas.
Pinigai, kaip žinoma, atlieka ir kitas svarbias, vertės
išsaugojimo ir pan., funkcijas. Pinigai yra finansinis
turtas, išsaugojantis perkamąją galią tiek laiko,
kiek reikia jų savininkui. Jei apibrėžtume pinigus tik
kaip mainų priemonę, tai pinigų pasiūlą sudarytų
visuomenės turima valiuta ir monetos, čekinės sąskaitos
ir įsakomieji indėliai. Jei,
kita vertus, pinigus apibrėžtume kaip vertės išsaugojimo
priemonę, svarbiausiu pinigų pasiūlos komponentu būtų
galima laikyti taupomuosius indėlius ir terminuotąsias
sąskaitas komerciniuose bankuose ir kitose nebankinėse
finansų institucijose, tokiose kaip kreditų sąjungos
ir taupomieji bankai. Pagal pinigų pasiūlos supratimą,
keičiasi ir centrinio banko elgsena, vykdant minėtą jo
funkciją. Teisę
reguliuoti pinigų kiekį ir vertę šio šimtmečio pradžioje
Kongresas suteikė FRS. FRS tapo ne tik pagrindiniu
viesuomenės naudojamų grynųjų pinigų ir monetų šaltiniu,
bet ir pagrindine vyriausybės institucija, atsakinga už
dolerio vertės stabilizavimą ir jo integraciją į
tarptautinę valiutų rinką. Kodėl pinigų pasiūlos
kontrolė yra tokia svarbi? Viena iš priežasčių yra
tai, kad piniginių atsargų kiekio pakitimai yra artimai
susiję su ekonomikos pakitimais. Tyrimai parodė reikšmingą
statistinį priklausomumą tarp pinigų pasiūlos pokyčių
ir BNP augimo. Šie tyrimai įrodė, kad jei centrinis
bankas kontroliuoja pinigų augimą, tai gali turėti įtakos
visai šalies ekonomikai. Kita
svarbi pinigų kontrolės priežastis yra ta, kad pinigų
masė banknotų ir bankų depozitų pavidalu gali
nelimituotai padidėti. Naujų piniginių vienetų
pagaminimo ir išleidimo į apyvartą ribiniai kaštai
yra artimi nuliui. Tokiu būdu, vyriausybė gali
nesunkiai padidinti grynųjų pinigų pasiūlą, neatsižvelgdama
į ekonomikos galimybes gaminti prekes ir teikti
paslaugas. Kadangi tai sukeltų infliaciją, suardytų
mokėjimų mechanizmą ir stabdytų viso verslo veiklą,
suprantama, kad šiuolaikinėms vyriausybėms centriniai
bankai reikalingi kaip pinigų kiekio bei vertės
reguliatoriai ir saugotojai. FRS nuolatos veikia šalies
vidaus finansų rinkas, siekdama palaikyti dolerio perkamąją
galią šalyje, o laikas nuo laiko įsiterpia į užsienio
valiutų rinkas. 1.2. Pinigų ir kapitalo rinkų
stabilizavimas
Kita
svarbi centrinio banko funkcija yra pinigų ir kapitalo
rinkų stabilizavimas. Kad ekonomika augtų, finansų
sistema santaupas turi pasiūlyti tiems, kuriems jų
reikia investavimui. Kad pinigų ir kapitalo sistema
veiktų efektyviai, visuomenė turi pasitikėti finansų
institucijomis ir patikėti joms savo santaupas. Jei
finansų rinkos yra nestabilios, palūkanų normos ir
vertybinių popierių kainos stipriai svyruoja, o finansų
institucijos dažnai bankrutuoja, visuomenės pasitikėjimas
finansų sistema gali būti prarastas. Kapitalo judėjimas
sumažėja, lėtindamas ekonomikos augimą ir didindamas
nedarbą. Todėl centrinis bankas turi imtis ryžtingų
veiksmų reguliuojant finansų rinkų būklę ir užtikrinant
stabilų pinigų judėjimą tose rinkose. Siekdama
šio tikslo FRS laikas nuo laiko suteikia lėšų
pagrindiniams vertybinių popierių dileriams, kad jie
galėtų palaikyti popierių rinkos likvidumą. Kai pinigų
kiekis ar palūkanų norma didėja ar mažėja greičiau
nei tai reikalinga ekonomikos stabilumui, čia vėl įsikiša
FRS. Centrinis bankas gali keisti palūkanų normos dydį,
kurią jam moka kiti bankai, suaktyvinti vertybinių
popierių prekybą, kad būtų stabilizuota pinigų ir
kapitalo rinkos būklė. 1.3. Paskutinis išteklių šaltinis
Dar
viena svarbi centrinio banko funkcija - būti paskutiniu
resursų šaltiniu. Tai reiškia aprūpinti fondais
finansų institucijas, kurių kiti skolinimuosi šaltiniai
jau yra išsekę. Pavyzdžiui, FRS vadinomojo diskonto
lango pagalba gali aprūpinti fondais tam tikras
finansų institucijas, kad jos galėtų padengti
trumpalaikį grynųjų pinigų trūkumą. Prieš FRS sukūrimą
viena iš silpnų JAV finansų sistemos vietų buvo
paskutinio išteklių šaltinio nebuvimas, galinčio padėti
laikinų sunkumų prislėgtoms finansų institucijoms. 1.4. Mokėjimų mechanizmo
palaikymas ir tobulinimas
Galiausiai
dar vienas centrinio banko vaidmuo yra mokėjimų
mechanizmo veikimo užtikrinimas ir jo tobulinimas.
Tai apima čekių sistemos tvarkymą, reikiamą grynųjų
pinigų kiekio palaikymą, piniginių lėšų kompiuterinį
perdavimą ir visuomenės pasitikėjimo pagrindiniu
piniginiu vienetu palaikymą. Patikimas ir gerai
funkcionuojantis mokėjimų mechanizmas yra labai svarbi
verslo ir komercijos plėtros prielaida. Jei, čekių
kliringas neatliekamas laiku arba verslo objektas negali
gauti grynųjų pinigų operacijoms atlikti, verslas gali
sustoti. Dėl to, gali padidėti nedarbas, mažėti
investicijos, ekonomikos augimas. |
| Web: http://finansai.tripod.com | E-mail: audrius.dzikevicius @ takas.lt |
| © Audrius Dzikevičius | Designed by Audrius Dzikevičius |