Verslo vertinimas diskontuotų pinigų srautų metodu

A. Dzikevičius

audrius.dzikevicius @ takas.lt

1. Metodo esmė, privalumai bei taikymo galimybės

            Diskontuotų pinigų srautų metodas yra laikomas pačiu universaliausiu verslo vertinimo metodu, todėl yra plačiausiai taikomas išsivysčiusiose Vakarų šalyse.

            Šiuo metodu verslas ar jo dalis vertinamas kaip objektas, iš kurio tikimasi gauti seriją pinigų srautų. Metodo pagrindą sudaro būsimų pinigų srautų dabartinės vertės suradimas arba diskontavimas.

            Galima išskirti šiuos pagrindinius diskontuotų pinigų srautų metodo etapus:

1.      Vertinimo momento nustatymas;

2.      Būsimų pinigų srautų prognozavimas;

3.      Individualios diskonto normos įvertinimas;

4.      Būsimų pinigų srautų diskontavimas;

5.      Būsimų pinigų srautų dabartinės vertės nustatymas;

6.      Nefunkcionuojančių įrengimų įvertinimas bei galutinės verslo vertės nustatymas.

Pagrindiniai diskontuotų pinigų srautų metodo privalumai yra šie:

·        atspindi aktyvų sugebėjimą, duoti pajamas;

·        leidžia įvertinti išorinės aplinkos riziką;

·        įvertina visus laukiamus pinigų srautus;

·        pasižymi universalumu.

Skirtingi verslo vertinimo metodai taikytini tam tikroms, pasižyminčioms konkrečiomis charakteristikomis, situacijoms. Kitaip tariant, visuomet yra konkrečiai situacijai geriausiai tinkantis verslo vertinimo metodas.

            Parenkant verslo vertinimo metodą svarbiais kriterijais laikomas įmonės tipas pagal jos nuosavybės struktūroje dominuojančius materialius bei nematerialius aktyvus, įmonės dydis bei amžius, ūkio šaka, kurioje funkcionuoja įmonė ir kiti veiksniai.

            Be to, pasirenkant verslo vertinimo metodą, atsižvelgiama į galimybę gauti reikalingą pradinę informaciją (mažiausiomis laiko bei piniginėmis sąnaudomis), nes verslo vertinimas remiantis netinkama, pasenusia ar nepatikima informacija, sąlygos klaidingų rezultatų gavimą.

            Diskontuotų pinigų srautų metodas naudotinas vertinant veikiančias ir artimiausioje ateityje veiksiančias įmones, t.y. tuomet, kai galima remtis įmonės veiklos tęstinumo principu. Juk diskontuotų pinigų srautų metodu vertinama įmonė kaip būsimų pinigų srautų šaltinis. Taigi jau iš anksto daroma prielaida, kad įmonė veiks ir ateityje.

            Atsižvelgiant į įmonės tipą, diskontuotų pinigų srautų metodas labiau tinkantis "jaunų" įmonių vertinimui. Šiuo metodu dažnai vertinamos inovacinės rizikingos įmonės, gaminančios perspektyvius produktus bei turinčius aiškiai išreikštus konkurencinius pranašumus. Diskontuotų pinigų srautų metodas minėtu atveju pateisinamas, jeigu perspektyvaus produkto pinigų srautai rodo aiškią augimo tendenciją, t.y. galima susidaryti nuomonę apie verslo ar produkto gyvavimo ciklo kreivę (žr. 2.2. poskyrį).

Diskontuotų pinigų srautų metodu gauti rezultatai gali būti įtikinami jeigu [17; 152]:

·        įmanoma prognozuoti gaminamo produkto realizavimo bei išteklių konjunktūrą (kainų bei konkurencijos požiūriu);

·        įmonės produktų linijos rizika yra palyginama su šalies ekonomikai būdingu rizikos lygiu, t.y. sisteminę riziką atspindintis koeficientas b nesmarkiai skiriasi nuo vieneto;

·        šalyje pasiektas finansinis stabilumas, kurį atspindi nežymiai besikeičiančios Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normos lygis.

Diskontuotų pinigų srautų metodas gali būti įvairiai modifikuojamas, kuo geriau pritaikant jį konkrečiai situacijai, t.y. vietoj pinigų srautų galima naudoti grynąjį pelną, dividendus, palūkanas, kupono mokėjimus, nuomos mokesčius ir pan., todėl šiuo metodu yra vertinamos ne tik įmonės bei investiciniai projektai, bet ir įvairių ūkinių veiklų efektyvumas, finansinių instrumentų bei operacijų pelningumas.

Taigi diskontuotų pinigų srautų metodas pagrįstai laikomas universaliausiu verslo vertinimo metodu.

2. Verslo vertinimas ir verslo gyvavimo ciklas

            Verslo vertinimo diskontuotų pinigų srautų metodą pritaikysime įmonės, gaminančios vieną produktą ar produktų liniją, įvertinimui. Nagrinėdami įmonę, laikysimės įmonės tęsiamos veiklos principo, reiškiančio, kad įmonė įsteigta neribotam laikui ir artimiausioje ateityje neketina nutraukti savo veiklos.

Vienproduktės įmonės produktų liniją galima suprasti kaip įmonės turimų produkto gamybos technologijų, išteklių įsigyjimo ir prekių pardavimo kanalų visumą [16;48]. Disponavimas būtinomis technologijomis atsispindi nuosavybės teisėse į jas (patentuose) arba įmonėje naudojamu know-how. Išteklių įsigyjimo ir prekių pardavimo kanalų patikimumas yra charakterizuojamas arba jau sudarytais,

arba ruošiamais pasirašymui kontraktais ar ketinimo protokolais, arba aiškiai išreikštais konkurenciniais pranašumais, kuriuos užtikrins kontraktų pasirašymas ateityje.

Pirmjame verslo vertinimo diskontuotų pinigų srautų metodu etape reikia tinkamai pasirinkti verslo vertinimo momentą. Tinkamą šio momento pasirinkimą panagrinėsime atlikkdami trumpą verslo (produkto) gyvavimo ciklo analizę. 

Bet kokia produktų linija arba produktas turi savo gyvavimo ciklą. Produkto gyvavimo ciklas - tai laiko tarpas nuo jo sukūrimo iki gamybos nutraukimo. Produkto gyvavimo ciklą sudaro šios penkios stadijos:

·        produkto gimimas,

·        diegimas į rinką,

·        spartus augimas,

·        branda, ir

·        kritimas.

Verslo vertės požiūriu labiausiai vertintoją domina produkto pelningumo kitimas jo gyvavimo ciklo metu. Produkto gimimo stadijoje įmonė jokių pajamų iš prekės neturi, patiriamos tik išlaidos, susijusios su produkto kūrimu. Šioje fazėje įmonė patiria įvairias išlaidas: a) kapitalines išlaidas - tai išlaidos pagrindinių priemonių, licenzijų, patentų ir pan. įsigyjimui; b) pradines išlaidas - tai išlaidos personalo mokymui, reklamai, išlaidos juridiniam veiklos įforminimui ir kt.; c) išlaidos apyvartiniam kapitalui. Produkto diegimo į rinką stadijoje dėl vis dar didelių sąnaudų pelningumas nedidelis. Produkto spartaus augimo stadijoje pasiekiamas maksimalus pelningumas, kuris brandos stadijoje ima mažėti, kol kritimo stadijoje tampa nuliniu arba produktas tampa nuostolingu.

Produkto (produktų linijos) gyvavimo ciklo pabaiga sutampa su vadinamu "naudingu produkto gyvavimo laiku" [16 ;50]. Normaliu atveju šis periodas baigiasi pasiekus pardavimų augimo arba pardavimų pelningumo mažėjimo stadiją, tačiau produktui dar netapus nuostolingu. Ekonomiškai nenormaliu atveju įmonė nutraukia produkto gamybą gerokai vėliau.

Produkto gyvavimo ciklo normalumas arba nenormalumas susijęs su tuo, ar įmonė laiku ėmėsi naujo produkto kūrimo. Ekonomiškai normaliu atveju, prasidėjus dabartinio produkto pelno masės ir normos kritimui, įmonė rinkai pasiūlo naują produktą, kuris jau yra diegiamas į rinką. Tokiu pačiu būdu galima nagrinėti ir produktų linijas. Taigi, remiantis šiuo mechanizmu, įmonės pardavimai bei pelnas laiko bėgyje arba išlieka pastovūs, arba tolygiai didėja.

Ekonomiškai nenormaliu atveju įmonė priversta gaminti ir pardavinėti nuostolingus seno modelio produktus.

Ekonomiškai normalus produkto (produktų linijos) gyvavimo ciklas vaizduojamas 1. pav. Taigi matosi, kad tam tikrą laiko periodą nuo pradinių investicijų I₀ iki laiko t* piniginės įplaukos bus neigiamos. Vėliau pardavimų didėjimo bei išlaidų mažėjimo, piniginės įplaukos tampa teigiamomis ir toliau didėja, po to stabilizuojasi ir ima mažėti. Tam tikru periodu T vis mažiau pelningesniu tampančio produkto gamyba nutraukiama. Šio produkto kapitalizuotos pajamos nukreipiamos naujų produktų kūrimui bei diegimui į rinką. Laikas nuo pradinių investicijų iki laikotarpio T yra vadinamas naudingu projekto gyvavimo laiku.

1. pav. Produkto (verslo) gyvavimo ciklas.

Taigi vienproduktę įmonę galima nagrinėti kaip įmonę, vykdančią tam tikrą investicinį projektą. Tokios įmonės gyvavimo ciklą galima suskirstyti į du periodus: prognozuojamą ir tęstinumo (žr. 2. pav.). Prognozuojamas periodas sutampa su pradinių investicijų I₀ įdėjimo momentu ir baigiasi įmonės vertinimo momentu t_np. Įmonės veiklos tęstinumo periodas tęsiasi iki produktų linijos ar produkto gamybos nutraukimo momento, kuris gali būti tik prognozuojamas.

Prognozuojama įmonės vertė bus lygi būsimų periodų įplaukų ir išlaidų skirtumų arba grynųjų pinigų srautų sumai. Ši pinigų suma be abejo vilios investitorių, jo akimis įmonės (arba perkamos įmonės dalies) vertė visiškai nepriklauso nuo ankstesnių savininkų investicijų, nes šių investicijų duodamos pajamos iki perpardavimo momento atiteko ankstesniems šeimininkams.

Laukiama įmonės vertė momentu t_np sudaro prognozuojamą tęstinumo (po nurodyto momento) įmonės vertę arba liekančią būsimų pajamų (pinigų srautų) sumą. Laukiama įmonės, gaminančios vieną produktą, tęstinumo vertė parodyta 2. pav. Ji yra lygi prognuozuojamam pajamų perviršiui virš išlaidų visais kalendoriniais periodais po planuojamo įmonės (ar jos dalies) perpardavimo momento iki naudingo produkto gyvavimo laiko pabaigos (arba iki įmonės, gaminančios vieną produktą, naudingo gyvavimo laiko pabaigos).

2. pav. Laukiama įmonės tęstinumo (nediskontuota) vertė.

            Siekiant pritraukti investitorius į naujai steigiamą įmonę, lemiamą vaidmenį suvaidins tai, ar pritraukiama pradinių investicijų suma bus mažesnė nei tam tikram laikotarpiui prognozuojama įmonės tęstinumo vertė. Jeigu ši sąlyga bus patenkinta ir laiko momentas, kuriam bus skaičiuojama įmonės tęstinumo vertė, nebus nukeltas į tolimą ateitį, tai investitoriai bus motyvuoti investuoti į įmonę.

BACK

E-mail: audrius.dzikevicius @ takas.lt

Design by Audrius Dzikevičius