Kur link eina Baltijos šalių ekonomikos

“KOKIA KRYPTIMI VYSTOSI BALTIJOS ŠALIŲ EKONOMIKOS?”

Dr. Erik Terk

1. Baltijos valstybės 21-ojo amžiaus išvakarėse

Lietuvą, Latviją ir Estiją įprasta laikyti pereinamojo laikotarpio ekonomikų ir pereinamojo laikotarpio visuomenių šalimis. Tačiau jau ne taip aišku ar šiuo metu, 1999 metų rudenį, šis požiūris vis dar pateisinamas, ar padeda iki galo suvokti konkrečius esamo laikotarpio požymius, jau nekalbant apie plėtros prognozes. Rinkos ekonomikos šalims būdingos ekonominės struktūros ir ekonominiai mechanizmai buvo sukurti ir atsakyta į dienotvarkėje numatytus klausimus. Žinoma, visos aukščiau paminėtos šalys turi rimtų darbų, susijusių su įvairių institucijų veiklos tobulinimu, infrastruktūros privatizavimu, reikia surasti tinkamą dažnai monopolinių infrastruktūros įmonių kainų priderinimo modelį ir t.t. Tačiau visus šiuos klausimus viena ar kita forma sprendžia visos normalios šalys, ne vien išimtinai vadinamos pereinamojo laikotarpio. Iškilo daug naujų uždavinių, vienu iš svarbiausių tapo įstojimas į ES. Platesne prasme: klausimas, kuriuo plėtros modeliu pasikliauti ateityje ir kurių plėtros tikslų siekti.

Ankstesnėmis mintimis nenorėta pasakyti, kad esamą ekonominę ir socialinę Baltijos valstybių padėtį derėtų laikyti ypač gera. Tiesa, kad jos priklauso grupei sėkmingesnių buvusių socialistinių šalių, kurios sugebėjo pereiti prie rinkos ekonomikos daugiau ar mažiau sėkmingai, bet vien dėl šio fakto džiaugtis nedera. Kad nustatytume savo šalių išsivystymo lygį, pirmiausia turime pasižiūrėti į save platesniame kontekste.

Pradėkime nuo pačio plačiausio konteksto, būtent, išnagrinėkime Baltijos valstybių padėtį, lygindami su visa pasaulio šalių bendrija. Šiam tikslui naudosime JTPP šalių įvertinimą pagal vadinamą žmogaus vystymosi indeksą (ŽVI) ir jo sudedamąsias dalis. [1] Bendrą ŽVI sudaro trys sudedamosios dalys, būtent, gyvenimo trukmė, išsilavinimo lygio rodiklis ir ekonominės plėtros (pastarasis skaičiuojamas pagal BVP vienam gyventojui, atsižvelgiant į perkamąją galią) rodiklis.

Nors ŽVI skaičiavimas tam tikru aspektu gali būti kritikuojamas (praktiškai, kiekvienais metais metodologija šiek tiek pakeičiama, dėl ko negalima palyginti skirtingų metų rezultatų, naudojama pasenusi statistika – pavyzdžiui, 1999 metų skaičiavimai pagrįsti 1997 metų statistika, iš įvairių šalių gautų duomenų tikslumu ir palyginamumu ne visada galima pasitikėti ir t.t.), tačiau vis tiek bendrais bruožais jis pateikia išsamų bendro įvairių šalių vystymosi lygio paveikslą.

Žemiau pateikti skaičiai rodo Baltijos valstybių vystymosi lygį, gautą remiantis ŽVI, lyginant su:

a) vadinamomis ES sanglaudos šalimis;

b) kitomis buvusiomis socialistinėmis Europos šalimis;

c) labiau išsivysčiusiomis Lotynų Amerikos šalimis;

d) Azijos vadinamomis vėlyvojo pramonės modernizavimo šalimis.

1 diagrama: Baltijos valstybių užimama vieta pagal ŽVI ir jo sudedamąsias dalis atrinktų šalių fone. (Po bendro ŽVI pateikti atitinkamai gyvenimo trukmės, išsilavinimo ir BVP rodikliai).

Baltijos valstybės

Kitos kandidatės į ES

Lotynų Amerika

Azija

Graikija 0.867 (0.89; 0.91; 0.81)

Portugalija 0.858 (0.84; 0.91; 0.83)

Estija 0.773

(0.73; 0.93; 0.66)

Lietuva 0.761

(0.75; 0,91; 0.62)

Latvija 0.744

(0.72; 0.90; 0.61)

Slovėnija 0.845 (0.82; 0.91; 0.80)

Čekijos Respublika 0.833 (0.81; 0.91; 0.78)

Lenkija 0.802

(0.79; 0.92; 0.70)

Vengrija 0.795 (0.76; 0.91; 0.71)

Čilė 0.844 (0.83; 0.89; 0.81)

Argentina 0.827 (0.80; 0.91; 0.77)

Kosta Rika 0.801 (0.85; 0.85; 0.70)

Meksika 0.786 (0.79; 0.83; 0.74)

Brazilija 0.739 (0.70; 0.83; 0.70)

Pietų Korėja 0.852 (0.79; 0.95; 0.82)

Malaizija 0.768 (0.78; 0.79; 0.73)

Tailandas 0.753 (0.73; 0.83; 0.70)

Filipinai 0.740 (0.72; 0.90; 0.59)

Kinija 0.701 (0.75; 0.78; 0.57)

Čia nepateikiame Lietuvos, Latvijos ir Estijos palyginimo viena su kita ŽVI ir jo sudedamųjų dalių skaičiavimais pagrįstose lentelėse (reikia pripažinti, kad statistikoje galima rasti kai kurių ginčytinų vietų) ir bandome padaryti kai kurias bendras išvadas apie visas tris Baltijos valstybes.

1. Nei viena iš Baltijos valstybių nepriklauso šalims, kurios pagal JT klasifikaciją gali būti klasifikuojamos kaip aukšto ŽVI šalys. Remiantis naujausia JT ataskaita, yra 45 šalys, kurių ŽVI viršija 0.8. Baltijos valstybės priklauso vidutinio žmonių išsivystymo šalių grupei, nors ir viršutinei tos grupės pusei. Kartu, Baltijos valstybės ne tiek daug atsilieka nuo “pirmosios lygos šalių”, kad negalėtų jų pasivyti per 4-5 sėkmingos plėtros metus.

2. Bendras bruožas, kad visų trijų šalių BVP rodiklis silpniausias iš visų trijų sudedamųjų dalių.

3. Gyvenimo trukmė taip pat silpna vieta, ir ryškiai žemiau už daugelio šalių, su kuriomis lentelėje lyginama (išskyrus silpnesnę dalį Pietryčių Azijos ekonominės plėtros šalių ir Lotynų Amerikos “antrosios lygos” šalis). Kad prilygtų aukšto išsivystymo šalių grupei, Baltijos valstybėms reikia pasiekti bent jau 73 metų gyvenimo trukmę, o tai nelengvai įgyvendinamas tikslas.

4. Išsilavinimo rodiklis – stiprioji Baltijos valstybių pusė apskritai (šiek tiek aukštesnė Estijoje negu Latvijoje ar Lietuvoje), nors tiesa ir tai, kad šis rodiklis aukštas ir kitose Europos buvusiose socialistinėse šalyse. Šiuo aspektu Baltijos valstybės neatsilieka nuo ES “antrosios lygos”. Kelios Azijos šalys (Japonija, Pietų Korėja) lenkia Baltijos valstybes, bet kitų “ekonominio augimo tigrų” (Singapūro, Malaizijos, Tailando ir kt.) išsilavinimo rodikliai yra kur kas žemesni už Baltijos šalių. Kalbant apie Lotynų Ameriką, keletas labiau civilizuotų šalių (Argentina, Urugvajus, gal šiek tiek ir Čilė) gali varžytis su Baltijos valstybėmis, o visos kitos atsilieka.

Remiantis aukščiau pateikta informacija, galima padaryti kai kurias strategines išvadas:

1. Net jei laikysime Baltijos valstybių perkamąją galią nepakankamai įvertinta, lyginant su konkuruojančiomis šalimis, BVP skiriasi tiek daug, kad, norint pakilti ŽVI lentelėje, toliau reikia ne vadinamo normalaus vidutinio ekonominio augimo (pavyzdžiui, 3-4 procentai kasmet), o iš tikro vidutiniškai didelio ekonominio augimo (žymiai daugiau nei 5 procentai per metus) ir gana ilgą laiką.

2. Iš panašaus išsivystymo lygio šalių Baltijos valstybės išsiskiria išsilavinimo lygio rodikliu. Todėl ateityje ekonominę strategiją derėtų nukreipti išnaudoti tą pranašumą, “paverčiant” jį ekonominiu augimu. Reikia pripažinti tą faktą, kad iki šiol (1990-aisiais) pagrindiniu ekonominio augimo šaltiniu mes laikėme pirmiausia žemas gamybos išlaidas, iš dalies taip pat žaliavas ir vietą. Todėl būtinas pokytis bus principinis.

3. Kadangi vidutinę gyvenimo trukmę galimą laikyti, bent jau iki tam tikro laipsnio, socialinio gerbūvio, patogumų rodikliu, žemas jo lygis rodo, jog mūsų galimybės pagreitinti ekonominį augimą, taupant socialinių išlaidų srityje, ko gero gana ribotos. Veiksmai stipriai sumažinti biudžeto išlaidas ar bandymai nukreipti įplaukas iš mokesčių, pavyzdžiui, švietimo ar tyrimų ir plėtros vystymui gali peržengti socialinio pakantumo ribą.

Neabejotinai, vienu iš strateginių Baltijos valstybių uždavinių artimiausiu laikotarpiu yra tęsti integravimąsi į Europos Sąjungą. Todėl, pažvelkime į Baltijos šalis kriterijų, kurie svarbūs stojant į ES, aspektu ir palyginkime su kitomis vadinamomis šalimis kandidatėmis. Remsimės darbo “Centrinės ir Rytų Europos šalių pasirengimo stoti į ES lygis”, kurį Austrijos Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliko Austrijos Ekonominių studijų institutas, rezultatais. Darbą koordinavo Dr. Fritz Breuss [2].

Įvertinimui buvo iš viso panaudoti 36 kriterijai, ir 10 šalių kandidačių į ES buvo įvertintos pagal visus kriterijus. Apžvelgsime ekspertų darbo rezultatus pagal metodologinius blokus (žr. 1 lentelę). Skaičiai po bloko pavadinimo reiškia šalies užimamą vietą taškais. Tai taip pat galima aiškinti, kaip baudos taškų sumą, nes kuo didesnis skaičius, tuo žemesnė vieta. Nagrinėjant lentelę, dera prisiminti, kad įvairiuose blokuose yra skirtingas kriterijų skaičius, kuris reiškia blokų reikšmės kitimą sudarant bendrą vietų sąrašą.

1 lentelė. Šalių kandidačių į ES užimamų vietų sąrašas

Vals tybė	Čekijos Respublika	Esti ja	Vengri ja	Slovakija	Slovėnija	Len kija	Latvija	Lietuva	Rumunija	Bulgarija	Lyderis Srityje
Įvertin ta sritis
Makro-ekonominė sėkmė (7 rodik liai)	20	33	38	36	22	31	42	49	51	60	1. Čekijos Respublika 2. Slovėnija 3. Lenkija
2. Užsienio prekyba ir tarpt. Ekonomikos kon kurencingumas (5 rodik liai)	19	31	17	22	15	33	28	20	39	31	1. Slovėnija 2. Vengrija 3. Čekijos Respublika
3. Tiesioginės užsienio investi cijos	18	5	3	15	8	10	5	15	20	17	1. Vengrija 2-3. Estija ir Latvija
4. Monetarinė politika (keitimokurso stabilumas ir sta bilumo lygis, kapitalo judėjimo laisvė	14	5	12	21	16	13	20	8	26	24	1. Estija 2.Lietuva 3. Vengrija
1. Pasiruošimo stoti į EVS lygis 5 rodikliai	15	12	38	26	27	35	22	21	42	37	1. Estija 1. Čekijos Respublika 3. Lietuva
1. Tenden cija migruoti	3	0	1	4	0	2	0	0	0	0
7. Žemės ūkio pasiruošimas stoti	3	6	1	5	4	2	8	7	9	10	1. Vengrija 2. Lenkija 3. Čekijos Respublika
8. Kokybi nė ekonomikos būklė 12 rodiklių	51	48	48	40	81	59	65	70	81	103	1. Slovakija 2-3. Estija ir Vengrija
Baudos taškų suma	137	140	158	169	168 173	185	190	190	268	266
Aritmetinis vietų vidurkis	3.81	4.00	4.39	4.69	4.94	5.14	5.43	5.89	8.06	8.06
Bendras Įvertini Mas	I	II	III	4.	5.	6.	7.	8.	9.	10.

Pirmame kriterijų bloke apžvelgiami tradiciniai rodikliai, kaip BVP, infliacija, uždarbių lygis, nedarbas, biudžetas ir mokėjimų balansas. Atsižvelgiama ir į absoliutų rodiklių lygį, ir į paskutinių metų dinamiką; rezultatas – skaičiai atspindi makroekonominę reformų sėkmę ir bendrą ekonominio išsivystymo lygį. Čekijos Respublikos ir Slovėnijos rezultatai aiškiai geresni už likusių šalių. Tame bloke Baltijos šalys ryškiai atsilieka nuo Čekijos Respublikos, Lenkijos ir Slovėnijos. Silpniausios Estijos, Latvijos ir Lietuvos sritys yra aukštas mokėjimų balansas, einamųjų sąskaitų deficitas, žemas uždarbių lygis (dėl ko dabartinės ES šalys narės gali stojimo procese pasisakyti prieš) ir, žinoma, BVP vienam gyventojui, nepaisant ekonominių pastarųjų metų augimo. Taip pat turime pripažinti, kad vertinimo metodologija gana palanki Baltijos šalims: Čekijos Respublika ir ypač Slovėnija yra kur kas toliau pažengusios už kitas buvusias socialistines valstybes pagal BVP vienam gyventojui ir vidutinį uždarbį, todėl vertinimas pagal vietas vietoj absoliučių skaičių dirbtinai sumažina faktinį skirtumą.

Antrojo bloko skaičių palyginimas turėtų smarkiai nuliūdinti estus ir pataisyti nuotaiką lietuviams. Be (didelio) neigiamo prekybos balanso, Estija dar kritikuojama už mažą daug žmogiškojo kapitalo reikalaujančių produktų dalį apyvartoje ir eksporte į Europos Sąjungą. Lentelėje Estijos eksporto konkurencingumas pagal ES importo reikalavimus užima gana žemą vietą.

Dr. Breuss ir jo kolegos pabrėžia, kad didelė kvalifikuotų specialistų reikalaujančių gaminių eksporto dalis bendroje šalies eksporto apimtyje yra vienas pagrindinių rodiklių, kuris rodo šalies ekonomikos modernizavimo pažangą ir leidžia įvertinti šalies potencialą siekti ilgalaikio ir nepertraukiamo ekonominio augimo. Vengrijos, kaip sėkmingiausios buvusios socialistinės šalies žmogiškajam kapitalui imlaus eksporto dalis pagal šį kriterijų gali būti palyginta su Ispanijos. Slovėnija ir Čekijos Respublika aiškiai lenkia silpniausias ES valstybes Graikiją ir Portugaliją pagal eksporto struktūrą. Tą patį galima pasakyti apie Estiją, tuo tarpu Lietuvos užimama vieta pagal šį kriterijų visai nebloga. Estija teigiamai vertinama už ekonomikos atvirumą, bet atrodo, kad Lietuvai labiau pavyko išlaikyti sudėtingų technologijų gamybos nuoseklumą reformų metu.

Kalbant apie trečią bloką (užsienio investicijos), pagyrimų nusipelno Latvija už ryškų augimą pastaraisiais metais ir Estijos prisivijimą. Dabar ji atsilieka tik nuo Vengrijos. Nors investicijos vienam gyventojui Lietuvoje taip pat pastoviai augo pastaruoju metu, bet skaičiai vienam gyventojui dar vis mažesni.

Nagrinėjant ketvirto bloko (monetarinės politikos) suskirstymą vietomis, reikia pripažinti, kad Estijos fiksuotas valiutos kursas ir valiutų valdybos modelis vėl nusipelnė pagyrimo, kaip ir Lietuvos monetarinė politika, kuri labai panaši (įdomu pastebėti, kad visai neseniai lietuviai svarstė monetarinės politikos keitimo klausimą). Austrai nepritaria Latvijos monetarinei politikai. Tačiau latviai galėtų tam paprieštarauti, kadangi kai kurios kitos tarptautinės lyginamosios studijos apie jų monetarinę politiką pateikė teigiamą nuomonę. Tarp kitko, austrų ekspertai monetarinės politikos bloke vienu iš trijų kriterijų panaudojo atitinkamos valiutos stabilumo vokiečių markės atžvilgiu kriterijų. Kadangi Estijos atveju šis kriterijus yra įvykdomas 100 procentų, nestebina šiame darbe nedaug baudos taškų.

Penktame bloke, vertinant pasiruošimą stoti į Europos valiutų sąjungą (EVS) Baltijos šalys gali būti patenkintos užimama vieta. Čia svarbu ne tik laikas, kada nacionalinės valiutos galės būti pakeistos į eurus, bet šalių vertinimo kriterijų pagrindu tarptautiniai finansiniai sluoksniai laiko atitikimą vadinamiems konvergencijos kriterijams, kuris iškyla formuojant EVS. Estija šiame bloke pelnytai užima lyderio vietą pirmiausia dėl mažos valstybės skolos, valstybinio sektoriaus finansų balanso ir aukšto Estijos centrinio banko nepriklausomybės lygio. Latvija ir Lietuva šiame bloke nusipelno pagyrimų nedidelės infliacijos dėka.

Šeštame bloke yra tik vienas rodiklis – migracijos tendencijos. Baltijos valstybėms negresia migracija.

Septintajame bloke (žemės ūkio sektoriaus pasirengimas tapti narėmis) Baltijos šalys neturi kuo pasigirti, nei Estija su savo liberalia žemės ūkio politika, nei labiau protekcionistinės Lietuva ar Latvija, kurios politika yra tarpinė, lyginant su kaimynių.

Aštuntasis blokas, susijęs su ilgalaikės ekonominės plėtros nuostatomis, metodologijai nepaprastai svarus, kadangi jį sudaro 12 komponentų. Savo sandara blokas gana nevienalytis. Jį sudaro ekonominių reformų sėkmės įvertinimas (prielaida, kad tolesnei plėtrai sėkmingų reformatorių geresnis potencialas), žmogiškojo kapitalo lygio vertinimas. Ekspertai taip pat įvertina gamybos efektyvumo pagerėjimą, ilgalaikio ekonominio augimo pasiekimus ir galimybes pasivyti ES šalių lygį.

Apibendrinant, šiame bloke Estija užėmė labai gerą antrą-trečią vietą, kitos Baltijos šalys truputį atsilieka. Vienas iš to bloko rodiklių yra gyventojų išsilavinimo lygis. Visas Baltijos regionas ankstesnėje lentelėje pasižymi išsilavinimo lygiu, bet čia, Centrinės ir Rytų Europos šalių fone, sėkmė lydi tik Estiją.

Kai kurios išvados:

· Baltijos šalys aiškiai pirmauja, lyginant su Bulgarija ir Rumunija, tačiau “pasirengimo stoti į Europos Sąjungą” aspektu tik Estija sugebėjo užimti vietą tarp Višegrado šalių.

· Stipriausias Baltijos alių aspektas integracijos į Europos monetarinę aplinką atžvilgiu yra tas, kad jos įvykdė daugumą vadinamų konvergencijos kriterijų. Bendras produktyvumo augimo potencialo veiksnys taip pat užima aukštą vietą. Tačiau Baltijos šalių vijimosi tempas laikomas ˛emu.