INVESTICINIŲ PROJEKTŲ FINANSAVIMAS

audrius.dzikevicius @ takas.lt

Galimi įvairūs projektų finansavimo būdai, tokie kaip nuosavas kapitalas, įvairios paskolos tame tarpe ir obligacijos, taip pat pakankamai nauji ir netradiciniai Lietuvoje finansavimo metodai - lizingas, forfeitingas, faktoringas ir kiti, finansavimas iš valstybinių asignavimų ar specializuotų fondų bei tarptautinių investicijų pritraukimas.

Žemiau trumpai aptarsime kai kuriuos svarbesnius galimus projektų finansavimo šaltinius.

Nuosavas kapitalas

Savininkų nuosavybė - tai įmonės savininkų finansinė teisė į įmonės turtą. Akcinio kapitalo kaina - tai pelno norma, kurios pageidauja dabartiniai įmonės akcininkai iš turimų akcijų. Paprastųjų akcijų kaina gali būti nustatoma pagal 1) Kapitalo įvertinimo modelį (CAPM), diskontuoto pinigų srauto modelį (DCF), bei 3) per obligacijų pajamų ir rizikos priedo apskaičiavimą. Kaip jau minėjome, kapitalo įvertinimo modelis šiandieninėmis sąlygomis tiesiogiai negali būti pritaikytas Lietuvoje, todėl jo plačiau nenagrinėsime.

Diskontuoto pinigų srauto modelio esmė yra tokia: jeigu įmonė planuoja mokėti vienodo dydžio dividendus kasmet, tuomet akcijos laukiama vertė P₀=D/k_s, kai D - dividendų dydis, k_s - pageidaujama pelno norma; jeigu dividendai kasmet auga dydžiu g, tuomet akcijos laukiama vertė lygi:

Siekiant nustatyti naujai išleistų paprastųjų akcijų kainą, reikia atsižvlgti į akcijų išleidimo išlaidas f:

Privilegijuotos akcijos nuo paprastųjų skiriasi tuo, kad jų savininkams suteikiamos išimtinės teisės į įmonės turtą ir dividendus. Nustatytas privilegijuotųjų akcijų dividendas reiškia, kad akcijų savininkai tikrai gaus nustatyto dydžio dividendus, jeigu Visuotinis akcininkų susirinkimas pasklebs dividendų išmokėjimą.

k_p=div/P,

čia:

k_p = privilegijuotųjų akcijų kaštai,

div = pažadėti privilegijuotųjų akcijų dividendai,

P = privilegijuotųjų akcijų rinkos kaina.

Jeigu rinkos kainos nežinome, kaip įvertis naudojama panašaus pobūdžio vertybinių popierių kaina. Fiksuoto termino ar išperkamų privilegijuotųjų akcijų kaštus įvertinti galima, naudojant tokį patį metodą, kaip panašiam skolos instrumentui.

Skolintas kapitalas

Yra įrodyta, kad jei įmonė naudoja tiktai nuosavą kapitalą, ji savo nuosavų lėšų rentabilumą apriboja 2/3 ekonominio rentabilumo.

Projektų finansavimui gali būti naudojamos įvairios paskolos - bankinės, hipotekinės, sindikuotos, kreditinės linijos ir pan.

Skolos kaina yra neatsiejama nuo kupono palūkanų normos, pagal kurią mokamos naujos skolos palūkanos. Pagal kupono normą apskaičiavę laukiamą rinkos paskolų pelningumą iki mokesčių išskaitymo, randame skolos kainą. Kadangi kupono palūkanų mokėjimai nėra apmokestinami, todėl iš naujos skolos gauto kapitalo kaina lygi k_b(1-T).

Lizingas, forfeitingas, faktoringas

Lizingas

Lizingas kaip adekvati šiandieninėms sąlygoms finansavimo forma įsigalėjo tik pastaraisiai metais. Lizingą galima apibrėžti kaip ūkinę veiklą, kuomet ūkio subjektas sutartiniais pagrindais perleidžia teisę naudotis savo kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu fiksuotam ar neapibrėžtam laikotarpiui kitam ūkio subjektui. Lizingo operacijoje dalyvauja keli subjektai. Dažniausiai lizingo kontrakte būna trys subjektai - lizingo davėjas - nuomotojas, lizingo gavėjas - nuomininkas ir lizingo objekto tiekėjas - gamintojas.

Galimos įvairios lizingo rūšys ir formos. Finansiniu požiūriu pagal nuomojamo turto atsipirkimą ir nusidėvėjimo skaičiavimo sąlygas skiriamas finansinis ir operatyvinis lizingas:

Finansinio lizingo atveju objekto nuomos terminas artimas arba sutampa su objekto nusidėvėjimo objektu ir lizingo mokėjimai padengia objekto vertę.

Operatyvinio lizingo atveju objekto nuomos terminas yra trumpesnis nei jo ekonominio ar fizinio nusidėvėjimo laikas.

Pagrindiniai lizingo, kaip inžinerinių projektų finansavimo būdo, privalumai yra šie:

• lizingo gavėjas gali pradėti gamybą neturėdamas stambesnių finansinių šaltinių naujam įrengimui pirkti;

• lizingo mokėjimai už įrengimo nuomą įtraukiami į produkcijos savikainą, todėl apmokestinamojo pelno dalis sumažėja;

• operatyvumas ir lankstumas;

• tai efektyvi priemonė moderniai įrangai įsigyti;

• lizingas skatina verslo plėtrą.

Forfeitingas

Forfeitingas yra nepadengtų įsiskolinimų pirkimas ir pardavimas. Šiuo atveju dažniausiai parduodami vekselių komplektai. Taigi pardavėjas vietoj pinigų gauna skolinį pasižadėjimą sumokėti tam tikrą pinigų sumą nurodytu laiku. Pardavėjas, gavęs vekselių portfelį, parduoda jį bankui arba specialiai forfeitingo kompanijai be teisės jį pirkti ir gauna grynuosius pinigus sandorio pradžioje. Bankas ar forfeitingo kompanija prisiima įsipareigojimą apmokėti vekselį.

Forfetingo pranašumai:

• pagreitina kapitalo apyvartą;

• atlaisvina nuo nemokumo ir valiutinės rizikos;

• nesusidaro didelių debitorinių įsiskolinimų;

• apsaugo nuo palūkanų normos rizikos.

Faktoringas

Faktoringas - tai operacija, kurios metu parduodami įmonės debitoriniai įsiskolinimai. Specializuota faktoringo kompanija per 2 - 3 dienas sumoka avansą, kuris sudaro 70 - 90 % reikalaujamų lėšų, likusios lėšos gaunamos po apmokėtos sąskaitos gavimo.

Faktoringinė operacija padidina įmonės likvidumą, sumažina finansinę riziką, o tai savo ruožtu didina įmonės prestižą verslo pasaulyje, jos konkurencingumą bei galimybę gauti prekinius ar finansinius kreditus.

Valstybiniai asignavimai ir specializuoti finansiniai fondai

Tiek privačios, tiek valstybės ar savivaldybės įmonės turi galimybę pasinaudoti įvairiomis valstybės teikiamomis lengvatinėmis paskolomis, suteikiamomis garantijomis ar vietinių bei tarptautinių finansinių fondų teikiamais kreditais.. Reikia pažymėti, kad šios lėšos yra skiriamos tiksliniams investiciniams projektams.

Bene pagrindinė galimybė pasinaudoti valstybinėmis lėšomis yra inžinerinio projekto įtraukimas į Valstybės investicijų programą.

Vienas iš projektų finansavimo šaltinių yra įvairių specializuotų Lietuvos bei užsienio finansinių fondų lengvatinės paskolos arba grantai (negrąžintinos paskolos). Žemiau pristatysiu du Lietuvoje veikiančius finansinius fondus.

Būsto kreditavimo fondas

Eksperimentinis energijos taupymo projektas

Šiuo metu Lietuvoje vykdomas Eksperimentinis energijos taupymo projektas, kurio tikslas - paremti privačią iniciatyvą taupyti energiją visuomeniniuose ir gyvenamuosiuose pastatuose. Projekto finansavimo šaltinis yra Pasaulio banko paskola Lietuvos Respublikai Energijos taupymo eksperimentiniam projektui ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Paskolos paskirtis - kredituoti gyvenamųjų namų bei švietimo įstaigų renovavimą turint tikslą taupyti energiją. Paskolos išduodamos daugiabučių namų savininkų bendrijoms (kredito rizika atitenka LR Vyriausybei); atskirų butų ir individualaių namų savininkams (kredito rizika atitenka projektą kredituojančiam bankui), savivaldybėms.

Paskolos suteikiamos laikotarpiui nuo 3 iki 10 metų su išankstinio grąžinimo teise. Metinis palūkanų dydis yra nustatytas LRV ir fiksuotas visam paskolos laikotarpiui - 11 procentų.

Savivaldybių infrastruktūros plėtros programa

Šiuo metu Finansų Ministerija baigia rengti Lietuvos Savivaldybių Infrastruktūros Plėtros Programą, kuri bus finansuojama Pasaulio Banko (IBRD) ir Šiaurės Šalių Investicijų Banko (NIB) konsoliduota 50 milijonų JAV dolerių paskola ir savivaldybių biudžeto lėšomis. Numatomas palūkanų dydis - apie 7 procentai metinių palūkanų, paskolų terminas iki 20 metų, numatomas lengvatinis paskolos grąžinimo periodas. Be to apie 8 milijonai JAV dolerių Skandinavijos šalių vyriausybių skirtų lėšų bus panaudota negrąžintinai paramai techninės-projektinės dokumentacijos paruošimui ir savivaldybių ir savivaldybei priklausančių įmonių darbuotojų mokymo programai finansuoti. Ši programa turėtų tapti gera alternatyva mažesnėms savivaldybėms sprendžiant jų investicijų į komunalinio ūkio modernizavimą problemas.

Ši programa numato paskolų suteikimą šilumos ūkio, geriamojo vandens tiekimo ir valymo, nuotekų surinkimo ir valymo, visuomeninio transporto, kelių, tiltų ir kitos susisiekimo infrastruktūros, kietųjų atliekų surinkimo ir utilizavimo ir kitoms sritims. Tam, kad miesto/rajono savivaldybė būtų įtraukta į šią programą, visų pirma turi būti paruoštas miesto/rajono strateginis investicijų planas.

Tuomet, gavus Būsto kreditavimo fondo pritarimą konkrečiam inžineriniam projektui, turėtų būti paruošti tokie dokumentai:

1. Galimybių studija ir investicinis projektas.
2. Techninis projektas ir specifikacijos.
3. Konkursinė dokumentacija pagal Pasaulio banko reikalavimus.

Tiktai paruošus aukščiau išvardintą dokumentaciją bei gavus Finansų ministerijos leidimą skolintis lėšas, gali būti pradėtas projekto vykdymas.

Projekto finansavimo struktūra yra tokia : 90 procentų finansuojama iš paskolos, 10 procentų iš savivaldybės lėšų.

Lietuvos aplinkos investicijų fondas

Šio fondo tikslas - skatinti įmones, įsigyjančias naujus įrengimus, atnaujinančias gamybines linijas, atsižvelgti ne tik į ekonominius, bet ir į aplinkosauginius aspektus. Kaip rodo praktika, visos įmonės, įgyvendinančios projektus, mažinančius taršą, ar ketinančios įsigyti įrangą, kurios neigiamas poveikis aplinkai gamybos proceso metu būtų ženkliai mažesnis, negu iki tol naudotos, be abejonių gali siūlyti savo projektus Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui įvertinti ir finansuoti.

Fondą įkūrė Lietuvos Aplinkos ministerija, dalyvaujant PHARE ir USAID. Šiuo metu LAAIF lengvatinių paskolų forma finansuoja privataus ir visuomeninio sektoriaus investicinius projektus, kurių įgyvendinimas teiktų aplinkosauginę nauda. Numatyta, kad lengvatinių paskolų forma Fondas gali finansuoti iki 80% (iki 1,5 mln.Lt.) vidutinių ir smulkių įmonių investicinio projekto vertės, arba tos pačios sumos ribose dalyvauti stambių įmonių investiciniuose projektuose.

Pagrindiniai reikalavimai projektui:

• Kiekybiškai išmatuojama aplinkosauginė nauda, pagrįsta skaičiavimais ir išsamiai išdėstyta aplinkosauginėje projekto dalyje.

• Projekto komercinis gyvybingumas.

Paskolų suteikimo salygos:

• Fondas finansuoja iki 80 procentų visos projekto vertės.

• Vienam projektui ar vienam subjektui suteikiama iki 1.5 mln. Lt. paskolų.

• Paskolos suteikiamos laikotarpiui iki 5 metų.

Lengvatos:

• Palūkanos mažesnės už komercines, bet ne didesnės, kaip 11 %, nustatomos kiekvienam konkrečiam projektui (šiuo metu nuo 4% iki 9%).

• Paskolos grąžinimo pradžia gali būti atidedama iki 2 metų, kurių metu mokamos tik palūkanos.

Lietuvos aplinkos investicijų fondas bendradarbiauja su pagrindiniais Lietuvos komerciniais bankais ir Fondo patvirtintų projektų teikėjams siūlo galimybę patiems pasirinkti banką, investicinio projekto finansinės - ekonominės dalies įvertinimui.

BACK

E-mail: audrius.dzikevicius @ takas.lt

Design by Audrius Dzikevičius