Infliacija ir pinigų perkamoji galia

A. Dzikevičius

audrius.dzikevicius @ takas.lt

Infliacijos apibūdinimas

Infliacija yra procesas, kurio metu bendras vartojimo reikmenų kainų lygis kyla sparčiau nei didėja šalies gyventojų nominalus darbo užmokestis bei pajamos ir dėl to sumažėja pinigų perkamasis pajėgumas.  Pasaulio ekonomikos istorijoje žinoma ne tik plačiai paplitusi infliacija, bet ir epizodiškai pasirodanti defliacija (kainų mažėjimo procesas).  Paprastai defliacija būdinga pokarinio laikotarpio ekonomikos plėtrai arba ekonomikai, kuri yra apimta krizės arba depresijos.  Pavyzdžiui, daugelis šalių šio amžiaus 30-tais metais patyrė didelę depresiją ir kartu defliaciją.

Požiūris į infliaciją, kaip ekonomini reiškinį įvairiais laikotarpiais buvo nevienodas.  Iki 1936 m. dominavo tezė, kad infliacija yra išimtinai destruktyvi jėga. Šią tezę paneigė Dž.Keinsas, kuris teigė, kad infliacija yra milžiniškas pozityvus potencialas, nes, jai esant, nuvertėja pinigai ir jų kaupimas darosi betikslis, skatinamas vartojimas ir kartu ekonomikos augimas.  Nesant infliacijos, kaupiami pinigai, jie išaldomi ir, susidarius tam tikroms aplinkybėms, gali iššaukti ekonominę krizę.

Infliacija gali pasireikšti dviem būdais:

*     išleidžiant papildomai popierinių pinigų į apyvartą nei jų reikėtų pagal prekių ir paslaugų masę;

*     mažėjant prekių ir paslaugų masei apyvartoje, bet nesikeičiant pinigų kiekiui.

Infliacinių procesų pagrindinės priežąstys yra kainų politikos klaidos, neracionali nacionalinių pajamų paskirstymo sistema, proporcijų tarp gamybos ir paslaugų sferos bei prekių ir pinigų srautų apyvartos sferos pažeidimas.

Krašto ekonomikoje yra daug įvairių ekonominių objektų, turinčių vertę bei kainą.  Tai nekilnojamas turtas, žaliavos, veiklos produktas bei vartojamosios prekės ir kiti objektai.  Bendras kainų kilimas šalies viduje ir piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimas yra ne tik teorinis, bet ir labai svarbus praktinis klausimas.  Infliacija griauna ekonomik tiek makro, tiek mikro lygyje, skurdina žmones ir tuo sparčiau, kuo didesni infliacijos tempai.

Pažymėtina, kad infliacija nevienodai veikia įmonių pinigines atsiskaitomąsias operacijas.  Pavyzdžiui, nuvertėjus šalies piniginiam vienetui, grynieji pinigai ir debitorinis įsiskolinimas taip pat netenka savo vertės ir įmonė praranda dalį apyvartinio kapitalo.  Tačiau kreditus įmonė galės grąinti mažesnės perkamosios galios pinigais ir turės nauda, jeigu nebuvo numatyta įvertinti grąžinamą kreditą, infliacijos koeficientu arba ši rizika nebuvo įvertinta pailūkanų normoje.  Pastaruoju atveju nuostolį patirtų bankas arba kitas kredito teikėjas.

Finansų analitikams labai svarbu žinoti, jog infliacija yra viena priežsčių, dėl kurios imonių finansinėje atskaitomybėje pateikti veiklos duomenys neatspindi realios finansinės padėties ir klaidina šių ataskaitų vidinius bei išorinius vartotojus.  Skirtingų laikotarpių apskaitos duomenys igreiškiami nevienodos vertės matavimo vienetais, t.y. nevienodos perkamosios galios pinigais.  Todėl finansiniai koeficientai ir kiti rodikliai, pagal kuriuos analitikai vertina imonės veiklą nebus teisingi.  Finansinės atskaitomybės duomenys iškreipiami dėl buhalterinėje apskaitoje naudojamų retrospektyvių duomenų.  Kompanijų naudojami aktyvai jų balanse yra įvertinami pagal pradinę vertę, t.y. tokią vertę, kokia buvo įsigyti (dabar kainuoja brangiau), o nusidėvėjimas bei amortizacija yra skaičiuojama nuo pradinės vertės ir gaunama žymiai mažesnė.  Ypač tai būdinga daug kapitalo reikalaujančiose šakose.  Taip pat dažnoje kompanijoje į veiklos sąnaudas nurašomos medžiagos palyginti žemesnėmis nei jų įsigijimo kainomis.  Dėl šių priežasčių gaunamas padidintas, taip vadinamas "iliuzinis" pelnas, nuo jo skaičiuojami padidinti mokesčiai, mažėja kompanijos turtas bei apyvartinis kapitalas ir ekonominis potencialas.  Pradedantiems investitoriams sunku sukaupti būtinus finansinius išteklius ilgalaikių investicinių projektų įgyvendinimui.  Esant dideliam apyvartos greičiui (pavyzdžiui, didmeninės prekybos kompanijoje), net ir nedidelis kainų svyravimas gali smarkiai iškreipti finansinių ataskaitų duomenis.

Apibendrinant galima suformuluoti, kokias pasekmes kompanijos veikla patirs dėl infliacijos:

ü      Nuo "iliuzinio" pelno sumos apskaičiuojami ir perduodami valstybės biudžetui dideli bei nepagrįsti pelno mokesčiai.  Neturėdama realaus pelno, kompanija neišsaugos savo veiklai reikalingo turto vėlesniems laikotarpiams.

ü      Akcininkai reikalauja didelių dividendų.

ü   Darbuotojai ir profsąjungos , reikalauja mokėti didesnius atlyginimus.

ü   Valstybė gali priimti įstatymus, pagal kuriuos gali būti apmokestinamas viršpelnis ir pan.

Apie 70-tus metus dėl didelės infliacijos JAV susidarė labai nepalankios verslui sąlygos.  Finansų analitikai tyrė 279 JAV firmų veiklą 1972-1975 metų laikotarpyje ir nustatė, kad dėl infliacijos gauti nuostoliai žlugdė įmonių ekonomiką.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, mokslininkai ir praktikai iki šiol sprendžia finansinių ataskaitų realumo infliacijos sąlygomis problemą. Susikaupė daugybė pasiūlymų atskirose šalyse jau atsirado tam tikra praktika. Pavyzdžiui, Prancūzijoje - kapitalo realaus įvertinimo metodika, firmos funkcionavimo galimybės palaikymo metodas, JAV - realios aktualizuotos vertės metodas, Kanadoje - kapitalo realaus įvertinimo ir firmos funkcionavimo palaikymo metodas. Infliacijos įvertinimo šalininkai pasiskirstė į dvi grupes:

ü siūloma finansinėse ataskaitose atsižvelgti į infliaciją;

ü siūloma atsižvelgti į infliaciją, apskaičiuojant kiekvieną ūkinio gyvenimo faktą, t.y koreguojant einamos apskaitos duomenis.

Infliacijos matavimas

Infliacija - tai bendrojo kainų lygio augimas, taigi esant infliacijai - kyla įvairių prekių ir paslaugų kainos.

Bendrojo kainų lygio augimas mažina pinigų perkamąją galią, tai reiškia, jog už tą pačią pinigų sumą galima nusipirkti vis mažiau prekių.

Infliacijos įvertinimas ekonominiuose skaičiavimuose yra tiesiog būtinas, nes neįvertinę infliacijos poveikio, negalėsime teisingai nustatyti nei uždirbančiosios, nei perkamosios pinigų galios.

Infliacijos lygis išreiškiamas kainų indeksu. Kainų indeksas - tai santykis tarp atskirų prekių kainų tam tikru laiko momentu su tų pačių prekių kaina ankstesniu laiko momentu. Ankstesnis laiko momentas vadinamas baziniais metais. Panagrinėkime pavyzdį:

PAVYZDYS

Vertinant infliacijos poveikį pinigų srautams, dažniausiai naudojama metinė procentinė infliacijos norma. Ši norma rodo metinį kainų padidėjimą arba sumažėjimą per vienerių metų laikotarpį. Kiekvienų metų infliacijos norma yra skaičiuojama ankstesnių metų bazėje.

PAVYZDYS

Tarkime, kad turime tokius duomenis: 1997 ir 1998 m. infliacijos normos buvo atitinkamai 8 ir 9 %, be to, žinoma, kad tam tikros prekės kaina 1997 m. pradžioje yra 100 LTL. Rasti prekės kainą 1998 m. pabaigoje.

Kadangi kiekvienų metų infliacijos norma turi sudedamąjį poveikį, prekės kaina 1998 m. pabaigoje bus lygi:

(1+0,08)*(1+0,09)*100 = 117,72 LTL

Reikia atkeipti dėmesį, jog kainų augimas ir pinigų perkamosios galios mažėjimas yra iš esmės panašūs procesai, bet jų ekonominis vertinimas skiriasi.

Pinigų perkamosios galio kitimas skaičiuojamas pagal tokią formulę:

čia:       PPG - procentinis pinigų perkamosoios galios sumažėjimas;

            i - procentinis kainų pakitimas.

PAVYZDYS

Kainų padidėjimas 1997 metais buvo 6 %. Kaip pasikeitė gyventojų perkamoji galia?

PPG = 1-(1 / (1+0,06) = 5,66 %

Inžineriniuose ekonominiuose sprendimuose naudojamos dvi piniginių vienetų sampratos:

1.      piniginio srauto įvertinimas dabartiniais  piniginiais vienetais;

2.      piniginio srauto įvertinimas pastoviais piniginiais vienetais.

Dabartiniai pinigai - tai gauti ar išleisti pinigai bet kuriuo tiriamu laiko momentu.

Pastovūs pinigai išreiškia hipotetinę būsimų įplaukų ar išlaidų perkamąją jėgą tam tikrų pasirinktų bazinių metų atžvilgiu.

Pastovūs pinigai taip išreiškiami per dabartinius:

čia:       Ppv - pastovūs piniginiai vienetai;

            Dpv - dabartiniai piniginiai vienetai

            f - infliacijos norma

PAVYZDYS

Gamybinė įmonė nustatė savo metinius pinigų srautus, kurių dydžiai pateikti lentelėje. Reikia perskaičiuoti šiuos pinigų srautus į pastovius pinigus, jeigu yra prognozuojama 10 % kasmetinė infliacija.

Finansinėse rinkose yra nustatomas tikėtinas infliacijos lygis, o tuo pačiu ir atitinkama palūkanų norma. Šį procesą galima išreikšti tokia formule:

i = (1+i_real)´(1+i_i)

čia:       i - rinkos palūkanų norma;

            i_real - reali palūkanos norma;

            i_i - infliacijos lygis.

Žemiau pateiksime keletą pavyzdžių, iliustruojančių infliacijos poveikį pinigų srautams.

PAVYZDYS

Verslininkas numato padidinti savo kapitalą 20 % (nuo 2 mln. LTL iki 2,4 mln. LTL) per metus. Numatoma 12 % metinė infliacija. Siekiant metų pabaigoje kapitalo vertę turėti vienodo perkamosios galios pinigais, kaip ir metų pradžioje, reikia 2,4 mln. LTL vertę koreguoti infliacijos koeficientu, t.y. kapitalo koreguota vertė sudarys 2,688 mln. LTL (2,4 ´ 1,12).

Vadinasi, kapitalo vertė tos pačios perkamosios galios pinigais metų gale turi būti 288 tūkst. LTL didesnė.

PAVYZDYS

Pasinaudoję žemiau pateiktais duomenimis, įvertinkite investicinio projekto įdiegimo ekonominį tikslingumą be infliacijos įtakos ir atsižvelgiant į infliacijos įtaką.

Pradiniai duomenys:

1.      Investicijos apimtis - 10 mln. LTL.

2.      Pinigų srautai metams - 4,4 ir 5 mln. LTL.

3.      Projekto realizavimo trukmė - 3 metai.

4.      Kapitalo kaina, neįvertinus infliacijos - 10 procentų.

5.      Vidutinis metinis infliacijos indeksas - 10 procentų.

Grynoji dabartinė vertė, neįvertinus infliacijos:

Grynoji dabartinė vertė, įvertinus infliaciją:

1,21 koeficientas apskaičiuotas tokiu būdu: 1,10 ´ 1,10 = 1,21.

Skaičiavimai rodo, kad, vertinant investicinį projektą vienodos perkamosios galios pinigais, jį diegti netikslinga, nes NPV₂ yra neigiama, t.y. per 3 metus nesusigrąžintumėm iš vienkartinės išleistos sumos per milijono litų. Bendra infliacijos įtaka šiam projektui sudaro 1,839 mln. LTL.

BACK

E-mail: audrius.dzikevicius @ takas.lt

Design by Audrius Dzikevičius