Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas

Verslo vadybos fakultetas

FILOSOFIJOS IR POLITOLOGIJOs katedra

 

Audrius Dzikevičius

 

KŪrybinių užduočių panaudojimas dėstant vadybĄ

 

Referatas

 

Pedagogika

 

Vilnius

2001

_______________________________________________________________

 

TURINYS

 

Įvadas     

1. Kūrybiškumo ugdymas     

      1.1. Kūrybiškumo samprata ir mokymo teorijos      

      1.2. Kūrybinio mąstymo savybės     

      1.3. Kūrybiškumą skatinantys veiksniai       

      1.4. Kūrybinio mąstymo ugdymo strategijos  

2. Kūrybiškumo svarba vadyboje     

      2.1. Vadybos mokslo objektas ir turinys       

      2.2. Vadybininkas kaip problemų sprendėjas   

3. Kūrybinės užduotys     

      3.1. Kūrybinių užduočių atlikimo gairės         

      3.2. Kūrybinių užduočių tipai        

Išvados ir pasiūlymai    

Literatūros sąrašas    

PRIEDAi                                                                                                                                             

 

ĮVADAS

 

Šiuo metu jau yra pilnai įsibėgėjusi Lietuvos švietimo sistemos reforma. Ypač ryškūs pokyčiai matomi bendrojo lavinimo mokykloje, o aukštosiose (universitetinėse) mokyklose dar daug kas nenuveikta, nes pokyčius stabdo šių įstaigų statutuose įtvirtinta autonomija.

Reformuoto Lietuvos švietimo paskirtis - duoti pagrindą dinamiškai atsinaujinančiai visuomenei, atvirai ir kritiškai visuomenės sąmonei.

Reformuoto ugdymo pagrindinis tikslas - savaranki ir kūrybinga, maksimaliai savo gebėjimus išskleidžianti asmenybė.

Šio referato tikslas yra panagrinėti kūrybinių užduočių panaudojimo aukštosiose mokyklose, dėstant vadybą, galimybes, kartu ugdant studentų, būsimų vadybininkų, kūrybiškumą.

Asmens ugdymas - tai būtinų sąlygų individo prigimtyje glūdintiems gebėjimams kūrybiškai reikštis, perimant ir plėtojant kultūrą, visuma.

Referate keliami tokie uždaviniai:

a)      apibūdinti kūrybiškumo ugdymo sampratą ir metodikas;

b)      apibrėžti kūrybiškumo svarbą vadybos moksle ir praktikoje;

c)      pasiūlyti kūrybinių užduočių atliko gaires bei klasifikaciją.

Darbą sudaro įvadas, trys skyriai, išvados ir pasiūlymai bei literatūros sąrašas.

 

"Blogas mokytojas pateikia tiesą, geras - moko ją rasti"

E.A. Diesterwerg

 

1. Kūrybiškumo ugdymas

 

1.1.  Kūrybiškumo samprata ir mokymo teorijos

 

"Kūrybiškumas - tai individo polinkis į naują, originalų ar novatorišką ko nors komponavimą, modeliavimą ar mąstymą" [4; 8]. Siekiant kūrybinio rezultato neišvengiamai tenka naudotis jau turimomis žiniomis, tačiau svarbu, kad galiausiai būtų gautas naujas ar netikėtas derinys, o ne turimų žinių visuma.

Kūrybiškumas yra būdingas visiems žmonėms, tačiau jis nevienodai pasireiškia. Iš esmės, kūrybiškumas yra psichologinė savybė, todėl ji gali ir privalo būti kryptingai ugdoma tiek bendrojo lavinimo mokyklose, tiek aukštosiose mokyklose.

            Kūrybiškumo ugdymo procese svarbiausias vaidmuo tenka ugdytojui - mokytojui ar dėstytojui. Kūrybiškumo ugdymo sėkmė priklausys nuo ugdymo sampratos, kurios laikosi mokytojas ar dėstytojas.

            Šioje vietoje dera pateikti aukštųjų mokyklų dėstytojų mokymo teorijų klasifikaciją [pagal 5]. Skiriamos šios trys teorijos:

• I teorija. Mokymas kaip pasakojimas ar pateikimas.

• II teorija. Mokymas kaip studentų veiklos organizavimas.

• III teorija. Mokymas kaip prielaidų mokymuisi sudarymas.

            Dėstytojų, besilaikančių I teorijos pareiga - perteikti mokomąjį turinį arba pademonstruoti tam tikras procedūras. Pateikiamos studentams žinios nelaikomos probleminėmis, jas tiesiog reikia įdiegti. Didaktinė paskaita geriausiai atitinka tokį požiūrį į mokymą. Dėstytojas - aktyvus, studentai - pasyvūs.

            Dėstytojai, besivadovaujantys II teorija, visą dėmesį sutelkia į studentų veiklą, mokymas nebelaikomas vien pasakojimu ar žinių perteikimu, tai ir studentų užimtumo užtikrinimas naudojant tam tikras veiksmingas procedūras (motyvacijos skatinimas, "atlygių ir nuobaudų" vertinimo požiūris, diskusijos ir kt.).

            Pagal III teoriją mokymas ir mokymasis yra dvi to paties dalyko pusės. Čia mokymą, studentus ir mokomąjį turinį jungia bendra sistema. Mokymas suprantamas kaip bendradarbiavimas su besimokančiaisiais, padedant keisti jų supratimą. Tai prielaidų ir galimybių sudarymas studentų mokymuisi. Mokytis - tai taikyti ir keisti savo idėjas.

            Žinoma, šios teorijos yra idealūs modeliai. Kiekvieno dėstytojo požiūris į mokymą yra savitas, ne visiškai atitinkantis kurį nors aukščiau paminėtos teorijos rėmus. Vienok, svarbu išskirti dvi priešingas mokymo sampratas - paviršutinišką ir giluminę.

            Paviršutiniškas mokymas praktikoje atsiskleidžia kaip sausų faktų, atskirų teksto dalių automatinis kaupimas. Giluminio mokymo esmė - visumos, pagrindinių dėsnių, savybių ir pan. supratimas, atskiras dalis siejant į visumą.

            Žinoma, kad studentų kūrybiškumo ugdymui būtinas giluminis mokymas, kurį bepraktikuojantis dėstytojas iš studentų reikalauja ir skatina juos ne įsiminti atskiras detales, bet suprasti visumą, ne pateikia tiesas, o moko jas atrasti.

Toliau būtina aptarti kūrybinio mąstymo savybes, kūrybiškumą skatinančius veiksnius bei kūrybiškumo ugdymo strategijas.

 

1.2. Kūrybinio mąstymo savybės

 

            Kūrybiškumo pasireiškimui reikalingas specialus, vadinamasis divergentinis, mąstymas. Divergentinis mąstymas yra laisvas, lankstus, nešabloniškas, atmetantis tai, kas akivaizdu ir įprasta, ir sutelkiantis dėmesį įvairias sprendimo galimybes, o ne į vieną paprasčiausią [4; 16]. Išskiriamos tokios kūrybinio mąstymo savybės arba dimensijos:

1.       Mąstymo sklandumas. Tai labai laisvas naujų idėjų kūrimas, jų gausumas.

2.       Mąstymo lankstumas. Tai gebėjimas greitai ir lengvai pereiti nuo vienos reiškinių rūšies prie kitos, savo turiniu labai nutolusios nuo pirmosios; gebėjimas lengvai pertvarkyti  turimą patirtį, keisti savo požiūrį, nuostatas.

3.       Mąstymo originalumas. Tai idėjų retumas, neįprastumas, pagrįstas tolimomis asociacijomis, tam tikras mąstymo savitumas, nestandartiškumas.

4.       Kūrybinių idėjų (ar sprendimų) detalumas, išbaigtumas. Tai gebėjimas išplėtoti idėją ir ją įgyvendinti, nes vien sumanymas, kad ir koks svarbus jis būtų, socialinio pripažinimo paprastai nesulaukia.

5.       Jautrumas kūrybinei problemai. Tai gebėjimas įžiūrėti prieštaravimus, problemos esmę.

Pagrindiniai kūrybinio mąstymo mechanizmai yra vaizduotė ir intuicija, tačiau čia jų plačiau nenagrinėsime.

 

1.3. Kūrybiškumą skatinantys veiksniai

 

            Visi žmonės yra mažiau ar daugiau kūrybingi. Kūrybiškumo ugdymas turi prasidėti kuo anksčiau, palankiausias amžius tam yra nuo 3-5 metų. Nežiūrint to, kūrybiškumas gali ir turi būti ugdomas tiek bendrojo lavinimo mokyklose, tiek aukštosiose mokyklose.

            Literatūroje išskiriami tokie kūrybiškumą skatinantys veiksniai [pagal 4]:

1)      turtinga, įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti;

2)      demokratiški aplinkinių santykiai;

3)      tam tikra autonomija, savarankiškumas ir laisvo pasirinkimo galimybė;

4)      tinkamas ugdytinio motyvacinės, emocinės ir vertybinės sistemos ugdymas, kūrybingos asmenybės bruožų formavimas.

Šių veiksnių žinojimas dėstytojui yra būtinas planuojant, parenkant, bei skiriant kūrybines užduotis studentams.

 

1.4. Kūrybinio mąstymo ugdymo strategijos

 

            Kūrybinio mąstymo ugdymui yra taikomos įvairios technikos, strategijos, vadinamosios euristikos.

            Euristikos - tai taisyklių visuma, kuri taikoma, ieškant kūrybinio uždavinio sprendimo rakto. Svarbesnės jų, taikytinos ir mokymuisi, yra šios [1, 4]:

1)      asociacijų kūrimo;

2)      smegenų šturmas;

3)      analogijos, panašumo ieškojimas;

4)      hiperbolizavimo euristika;

5)      agliutinacija (paradoksali integracija ir dezintegracija);

6)      inversijos euristika (atvirkštinis mąstymas);

7)      morfologinė analizė.

Aptarkime keletą jų. Svarbiausias smegenų šturmo šūkis - kuo daugiau idėjų ir jokios kritikos. Atitinkamai pasirengusi grupė greitai beria įvairias, net fantastines, idėjas, kurios vėliau vertinamos, užduodant klausimą "O kodėl taip nepadarius". Analogijų euristikose bandoma rasti panašių procesų kitose mokslo srityse (pvz., įmonės logistiniai sprendimai ir skruzdėlyno kaip ekologinės sistemos logistiniai sprendimai).

            Kūrybiniai vadybos sprendimai ypač efektyviai gali būti ieškomi panaudojant grupinio protinio darbo technologijas, kadangi tokie darbo metodai pasižymi tokiais pranašumais kaip didesnė žinių visuma, didesnis požiūrių skaičius, priimtinesni bei universalesni sprendimai [1; 63]. Žinoma, grupiniai darbo metodai pasižymi ir tam tikrais trūkumais, kurių pasireiškimas atitinkamomis technikomis gali būti minimizuojamas.

 

2. Kūrybiškumo svarba vadyboje

 

2.1. Vadybos mokslo objektas ir turinys

 

            Kūrybiškumas yra svarbus bet kuriai žmogaus veiklos sričiai, taip pat ir vadyboje. Prieš apibrėžiant kūrybiškumo vietą vadyboje, būtina atskleisti vadybos mokslo objektą bei turinį.

            Visų pirma, panagrinėkime bendresnę sąvoką "valdymas". Valdymas - tai procesas, kurio metu valdymo subjektas kryptingai veikia valdymo objektą, siekdamas įgyvendinti tam tikrus tikslus ar interesus.

            Kategorija "vadyba" taikytina tiktai socialinių sistemų valdymo procesams apibūdinti. Tokiu būdu vadyba netiria mechaninių, techninių ar biologinių sistemų valdymo dėsningumų.

            Vadybos mokslo turinį atskleidžia vadybos funkcijos. Yra įvairių vadybos funkcijų klasifikacijų, tačiau dažniausiai išskiriamos tokios vadybos funkcijų grupės kaip a) planavimas ir prognozavimas, b) organizavimas ir koordinavimas, c) motyvavimas, d) analizė, vertinimas, kontrolė bei reguliavimas.

            Poveikiai į valdymo objektą gali būti administracinio, ekonominio ar psichologinio pobūdžio.

            Taigi, valdymo subjektas (pavadinkime jį vadybininku), realizuodamas vadybos funkcijas bei taikydamas įvairias poveikio priemones, iš esmės užsiima įvairių problemų sprendimu.

 

2.2. Vadybininkas kaip problemų sprendėjas

 

            Problema yra suvokiama kaip realios būsenos neadekvatumas iš anksto nustatytoms normoms bei standartams arba idealiai būsenai. Pirminis vadybininko uždavinys - identifikuoti ir išspręsti versle kylančias problemas.

            Problemų sprendimas vadyboje turi būti sprendžiamas kūrybiškai ir inovatyviai. Tai verčia daryti objektyvi situacija versle, kurioje labai svarbų vaidmenį vaidina konkurencija. Ypač aštri konkurencija yra stebima telekomunikacijų ir duomenų perdavimo srityje, tuo pačiu čia stebima daug originalių ir inovatyvių sprendimų, kuriuos konkuruojančios organizacijos siūlo potencialiems ar esamiems klientams.

            Tam, kad būsimasis vadybininkas būtų pasiruošęs realias problemas spręsti kūrybiškai bei originaliai, būtina visokeriopai ugdyti vadybos studentų kūrybiškumą. Vienas iš studentų kūrybiškumo ugdymo būdų gali būti kūrybinių užduočių panaudojimas.

 

3. Kūrybinės užduoTYs

 

            Daugelis užduočių ar darbų raštu gali tapti kūrybinėmis. Viskas priklauso nuo dėstytojo mokymo koncepcijos bei studentams keliamų reikalavimų (žr. 1.1. poskyrį).

 

3.1. Kūrybinių užduočių atlikimo gairės

 

            Dėstytojas skirdamas kūrybines užduotis turi pateikti atitinkamas gaires, kuriomis besivadovaujant galima pasiekti originalių ar kūrybiškų rezultatų, pvz. [2; 127]:

a)      įprastais būdais negalima išspręsti sudėtingų problemų;

b)      problemos nebūtų sudėtingos, jei jas galima būtų išspręsti paprastais būdais;

c)      reikia išsiveržti iš rutinos, galvoti apie naujus dalykus;

d)      sprendžiantysis problemą turi mėginti nustatyti sunkumus ir juos įveikti;

e)      jei visa tai nepavyksta, sprendžiantysis turi visiškai atsisakyti problemos sprendimo būdo ir ieškoti naujo;

f)       problemos sprendimai iškyla staiga.

           

3.2. Kūrybinių užduočių tipai

 

Sąvoka kūrybinė užduotis yra ganėtinai plati, todėl pabandykime išskirti studijose taikytinų kūrybinių užduočių tipus. Bet kokios studentams pateikiamos užduotys  (baigiamasis ar kursinis darbas, referatas, namų darbas, mini problemų sprendimas seminarų ar pratybų metu) gali būti kūrybiškos arba ne. Visa tai priklauso nuo dėstytojo ar pratybų vadovo, nuo teorijos, kurios jie laikosi studentų mokymo atžvilgiu.

            Dabar panagrinėkime, kaip atskirų tipų užduotys gali tapti kūrybinėmis, mokančiomis studentą kūrybiškai spręsti įvairias vadybines situacijas ar problemas.

            Mini problemų sprendimas seminarų ar pratybų metu turėtų būti pagrindinėmis kūrybinėmis užduotimis, ugdančiomis būsimą vadybininką kūrybiškai bei originaliai spręsti problemas.

            Pavyzdžiui, darbas per pratybas galėtų vykti tokiu būdu: studentai suskirstomi į dvi-tris grupes po 5-7 žmones ir visoms grupės pateikiama kūrybinė užduotis (kūrybinių užduočių pavyzdžiai pateikiami 1. priede), kurią būtina išspręsti. Problema gali būti išspręsta arba tiktai kūrybiškai, arba ir kūrybiškai ir tradiciniu būdu. Antru atveju, pratybų vedėjas privalo akcentuoti, kad priimtinas tik kūrybinis problemos sprendimas. Po tam tikro laiko, grupių atstovai ant lentos užrašo atsakymus, kurie viešai yra aptariami.

            Tokių užduočių sprendimas ne tik ugdo kūrybiškumą, bet taip pat moko dirbti grupėje.

Referatas - tai toks kūrybinių darbų metodas, kai studentas savarankiškai išnagrinėja duotąją temą, remdamasis mokymo priemonėmis, o kartais specialia literatūra ar kita medžiaga, bei pateikia savo nuomonę nagrinėjama tema. Siekiant ugdyti kūrybiškumą, reikia leisti studentams patiems rinktis referatų temas, reikalauti, kad jos būtų gana plačios ir reikalaujančios tarpdisciplininių žinių, gebėjimo apjungti įvairių mokslų sričių pasiekimus.

Namų, kursiniai ar baigiamieji darbai - taip pat gali tapti puikiu kūrybinių užduočių pavyzdžiais. Tam, kad šios užduotys taptų kūrybinėmis, būtina laikytis aukščiau paminėtų principų, skatinti studentus savarankiškai atlikti tyrimus, daryti drąsias išvadas, kelti originalias hipotezes, teikti inovatyvius pasiūlymus.

 

IŠVADOS

 

Galima daryti tokias išvadas:

 

1.       Kūrybiškumo ugdymo sėkmė visų pirma priklauso nuo mokymo teorijos, kuria vadovaujasi dėstytojas. Tik giluminis mokymas gali tapti studentų kūrybiškumo ugdymo prielaida.

2.       Kūrybinis mąstymas ugdomas atitinkamomis strategijomis - euristikomis, kurios ypač sėkmingai gali būti panaudotos vadybinių problemų ir situacijų sprendimui.

3.       Pagrindinis vadybininko uždavinys - problemų identifikavimas ir išsprendimas. Aštri konkurencija rinkoje reikalauja originalių, kūrybinių ir inovatyvių problemų sprendimų būdų.

4.       Kūrybinės užduotys, sudarius atitinkamas sąlygas, gali tapti puikia studentų, būsimų vadybininkų, kūrybiškumo ugdymo priemone.

5.       Kūrybines užduotis galima taip suklasifikuoti - mini problemų sprendimas seminarų ar pratybų metu, referatai, namų, kursiniai ir baigiamieji darbai.

 

 

LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

1.       Butkus F. S. Organizacijos ir vadyba. V.: Alma littera, 1996.

2.       Gage N. L., Berliner D.C. Pedagoginė psichologija. V.: ,1994.

3.       Lietuvos švietimo koncepcija. V., 1992.

4.       Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymas mokant. V.: Presvilka, 2001.

5.       Ramsden P. Kaip mokyti aukštojoje mokykloje. V.: Aidai, 2000.

 

 

1. PRIEDAS

 

Kūrybinių užduočių pavyzdžiai

 

 

Užduotis "Anglis, morka ir šalikas"

Baloje gulėjo penki anglies gabaliukai, morka ir šalikas. Niekas jų nemetė į balą, tačiau galima aiškiai ir logiškai paaiškinti, kaip jie ten atsidūrė. Paaiškinkite.

Atsakymas: šiuos daiktus naudojo vaikai, statydami senį-besmegenį. Dabar sniegas ištirpo.

 

 

Užduotis "Taškai"

Mokytoja popieriaus lape nupiešė keletą taškų. Pakvietusi vieną mokinį, ji paklausė, kiek taškų šis mato lape.

- Penkis, - atsakė jis.

- Teisingai, sėskis, - tarė mokytoja ir, pakvietusi kitą mokinį, uždavė tą patį klausimą.

- Keturis, - atsakė antrasis.

- Teisingai, - sėskis.

Tai kiek gi iš tikrųjų buvo taškų lape.

Atsakymas: devyni, - penki vienoje lapo pusėje ir keturi kitoje.

 

 

Užduotis "Žmogus lifte"

Žmogus gyvena dešimtame aukšte. Kiekvieną dieną jis liftu nusileidžia ir eina į darbą ar parduotuvę. Grįždamas namo, jis liftu kyla iki septinto aukšto, o toliau lipa laiptais. Kodėl jis taip daro.

Atsakymas: įsivaizduokite, kad jūs esate name, kuriame yra rūsys. Rūsyje yra trys lempos. Viršuje esančiame kambaryje yra trys šių lempų jungikliai. Jūs nežinote, kokie jungikliai išjungia lempas.

Ar galima, tik vieną kartą nusileidus į rūsį išsiaiškinti, kokie jungikliai kurias lempas išjungia ar įjungia. Jūs neturite jokių instrumentų ir niekas jums nepadeda.

Atsakymas: įjungiate du jungiklius ir laukiate 5 minutes, tuomet vieną jų išjungiate ir leidžiatės į rūsį. Viena lempa dega, kita nedega, bet yra karšta, dar kita yra šalta, - ją įjungia jungiklis, kurio jūs nelietėte.

 

 

Užduotis "Papuasai"

Saloje gyvena dvi papuasų gentys: vieni visuomet meluoja, o kiti visuomet sako tiesą. Į salą atvyko keliautojas, priėjo prie kelių, vedančių į šių genčių kaimus, sankryžos. Šalia kelio ant akmens sėdi papuasas, bet neaišku, iš kokios jis genties (teisiųjų ar melagių).  Kaip galima sužinoti, kur, koks kaimas, uždavus tik vieną klausimą.

Atsakymas: papuaso reikia paklausti, "kur tu gyveni". Teisusis parodys į kaimą, kuriame gyvena teisieji, melagis parodys į kaimą, kuriame gyvena ne jo gentis, t.y. abu parodys į teisiųjų kaimą.

 

 

Užduotis "Teismas"

Įvyko nusikaltėlio teismas. Nusikaltėlį nuteisė kalėti iki gyvos galvos, tačiau paaiškėjo, kad nusikaltėlis yra tolimas jo giminaitis ir dovanojo jam pusę termino. Klausimas: kaip nusikaltėliui atsėdėti lygiai pusę laiko.

Atsakymas: vieną dieną kalėjime, kitą - laisvėje. Ir taip iki gyvenimo pabaigos.

 

  

Užduotis "Gaisras"

Įsivaizduokite, kad jūs esate negyvenamoje saloje, aplink - vandenynas, kuriame pilna ryklių. Staiga vienoje salos pusėje kyla gaisras ir ima judėti link jūsų. Ką jūs darysite, kad nesudegtumėte.

Atsakymas: reikia tam tikru atstumu nuo kranto padegti priešingą salos pusę. Kuomet ten gaisras pasibaigs, tada šioje salelėje bus galima išsigelbėti.

 

 

Užduotis "Išranki pirkėja"

Prieš pat parduotuvės uždarymą moteris eina per didelę maisto prekių parduotuvę, prieš save stumdama vežimėlį. Ji sustoja šalia skirtingų lentynų, įdėmiai apžiūri įvairias prekes ir deda jas į vežimėlį. Baigusi, ji išeina iš prekybos salės, bet neprieina prie kasos ir už nieką nesumoka (pardavėjai tai matė). Paaiškinkite.

Atsakymas: ji pati dirba šioje parduotuvėje. Viena jos užduočių - išimti iš apyvartos prekes, kurių galiojimo laikas baigiasi ateinančią dieną.

 

 

Užduotis "Ameba"

Tarkime, kad ameba dauginasi dalydamasi kas 1 sekundę. Iš vienos amebos per 5 minutes dalijimosi būdu susidaro pilna stiklinė amebų. Per kiek laiko iš vienos amebos susidarytų pusė stiklinės amebų.

Atsakymas: per 4 minutes ir 59 sekundes.

 

 

Užduotis "Traukiniai"

Per kalną eina vieno kelio geležinkelis. Tunelis pritaikytas tik vienam traukiniui. Vieną kartą lygiai antrą valandą du traukiniai iš priešingų pusių įvažiavo į šį tunelį. Po penkių minučių… kiekvienas laimingai išvažiavo iš skirtingų tunelio pusių. Nė vienas iš traukinių nebuvo įspėtas. Kaip tai galėjo atsitikti.

Atsakymas: labai paprastai. Vienas traukinių į tunelį įvažiavo antrą valandą nakties, o kitas - antrą valandą dienos.

 

 

Užduotis "Trys princesės"

Gyvena trys princesės. Dvi iš jų baisiai nori ištekėti. Atvažiuoja princas, ir nė vienos išsirinkti negali, todėl iškelia sąlygą, kad ves tą, kurios arbatinuke pirmiausia užvirs vanduo arbatinuke. Statomi trys absoliučiai vienodi arbatinukai absoliučiai vienodomis sąlygomis, vienu ir tuo pačiu laiku jie pradedami šildyti. Kurios princesės vanduo užvirs pirmiausia. Kodėl.

Atsakymas: tos, kuriai tas pats, tekėti ar ne. Kitos dvi princesės nuolat kilnojo dangtelį tam, kad patikintų, užvirė ar dar ne.

 

 

Užduotis "Dviratininkas ir pėstysis"

Iš punkto A į B (40 km) vienu metu išėjo pėstysis ir išvažiavo dviratininkas. Pėsčiojo greitis - 5 km/h, o dviratininko - 40 km/h. Į punktą B jie atvyko vienu metu. Kaip taip galėjo atsitikti, jeigu jie judėjimo metu ilgesniam laikui negali sustoti ir jų greičiai yra pastovūs.

Atsakymas: viduryje kelio dviratininkas meta dviratį ir eina pėsčias, o pėstysis paima dviratį, sėdasi ant jo ir tęsia kelionę važiuodamas. Tokiu būdu jie vienu metu atvyksta į punktą B.

 

 

Užduotis "Avys"

Kodėl juodos avys valgo mažiau žolės, negu baltos.

Atsakymas: todėl, kad juodų avių yra mažiau nei baltų J.