NACIONALINIS MOKĖJIMŲ BALANSAS

 

Audrius Dzikevičius

audrius.dzikevicius @ takas.lt 

Įvadas

 

Visų tarptautinių sandėrių įplaukos bei išmokos yra apskaitomos nacionaliniame mokėjimų balanse. Nacionalinį mokėjimų balansą iš esmės sudaro einamoji ir kapitalo bei finansinė sąskaitos.

 

Priklausomai nuo įplaukų bei išmokų sumų nacionalinis mokėjimų balansas gali būti arba deficitinis arba perteklinis. Šis mokėjimų saldo atspindi bendrą šalies gerovę.

 

 

1. NACIONALINIO MOKĖJIMŲ BALANSO SAMPRATA IR STRUKTŪRA

 

Bet kurios tarptautinės pinigų sistemos svarbiausiais požymiais laikomi šie - valiutos kursas ir mokėjimų balansas. Valiutos kursas - tai kitos šalies pinigų kaina, išreikšta vietiniais pinigais. Valiutų kursas nustatomas valiutų keitimo rinkoje. Kursas kinta dėl to, kad būtų atkurtas ar palaikomas balansas tarp išmokų užsienio šalims ir įplaukų, gaunamų iš tų šalių [3;554].

 

1.2. APIBŪDINIMAS

 

Visų tarptautinių sandėrių apskaitos apibendrintą rodiklį išreiškia visų šalies įplaukų bei išmokų saldo. Šis rodiklis yra laikomas visos šalies gerovės matu. Šalis gali turėti teigiamą mokėjimų saldą arba neigiamą.

 

Jeigu prekių, paslaugų bei vertybinių popierių importas yra didesnis už prekių, paslaugų bei vertybinių popierių eksportą per tam tikrą laikotarpį, šalis turi mokėjimų balanso deficitą, kurį reikia finansuoti parduodant aktyvus arba skolinantis užsienyje. Jeigu prekių, paslaugų bei vertybinių popierių eksportas yra didesnis už prekių, paslaugų ir vertybinių popierių importą, šalis turi mokėjimų perviršį.

 

Taigi, duomenys apie šalies tarptautinius sandėrius yra pateikiami nacionalinio mokėjimų balanso sąskaitose, t.y. tam tikro laikotarpio (metų, ketvirčio) sandėrių, vykusių tarp nuolatinių šalies gyventojų ir ne jos gyventojų, išmokų ir įplaukų įrašuose, daromuose pagal svarbiausias sandėrių rūšis.

 

Mokėjimų balanso būklė priskiriama prie fundamentalių veiksnių, lemiančių bendrą palūkanų lygį fiksuoto valiutos kurso sąlygomis, grupės.

 

Šio sąskaitos buvo kuriamos pagal dvigubų įrašų sąskaitybos principus. Visi sandėriai yra pasikeitimas lygiomis vertėmis: kiekvienam prekės, paslaugos ar vertybinio popieriaus importui turi būti atitinkamas prekės, paslaugos ar vertybinio popieriaus eksportas - mokėjimų balanso sąskaitose turi būti pusiausvyra. Tuomet, kai "Mažeikių nafta" importuoja žalią naftą, ji tuo pačiu eksportuoja Rusijos rublius (bent jau turėtų). Ir atvirkščiai, kuomet Rusijos Lukoil koncernas importuoja Lietuvos AE elektros energiją, jis tuo pačiu metu eksportuoja Lietuvos litus (bent jau turėtų).

 

Duomenų apie nacionalinio mokėjimų balanso sąskaitas surinkimas yra pakankamai sudėtinga ir darbui imli procedūra, nes duomenys yra renkami iš įvairių informacijos šaltinių. Duomenys apie prekių importą bei eksportą yra gaunami iš Lietuvos muitinių bei pasienio punktų. Duomenys apie vertybinių popierių eksportą yra gaunami iš įvairių finansinių institucijų (bankų, draudimo bendrovių, finansų maklerių įmonių ir kt.) ataskaitų.

 

Nacionalinio mokėjimų balanso sąskaitų apskaitą vykdo Lietuvos bankas.

 

Dėl nepilno duomenų apskaitymo (kontrabandinės prekės neregistruojamos), dėl to, kad per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį registruojamų įplaukų bei išmokų sumos nesutampa, susidaro statistiniai neatitikimai, kurie Lietuvoje yra ypač žymūs (1995 m. klaidos ir praleidimai buvo lygūs net 1150, 56 mln. LTL.). 

 

1.2. struktūra

 

Nacionaliniame mokėjimų balanse yra sumuojami įvairių tarptautinių sandėrių pagrindu atsirandančios įplaukos bei išmokos. Šie sandėriai registruojami pagal Tarptautinio valiutos fondo nustatytą metodiką, pagal kurią nacionalinį mokėjimų balansą sudaro šios pagrindinės sąskaitos: einamoji, kapitalo bei finansinė.

 

Einamosios sąskaitos balanse registruojamos sandėrių išmokos bei įplaukos pagal šias kategorijas:

 

Prekių kategorijoje registruojamas prekybos balansas - skirtumas tarp prekių importo bei eksporto.  Lietuvos Respublikos nacionaliniame balanse importo bei eksporto apimtys registruojamos f.o.b. kainomis[1][1]. Prekių eksportas bei importas registruojami atskirai sumuojant žemės ūkio ir maisto produktus, energetikos produktus bei kitas prekes.

 

Prekių eksporto augimas mažina einamosios sąskaitos deficitą, o prekių importo augimas - atvirkščiai, - didina. Taigi šalis turi būti suinteresuota šalyje pagamintų prekių eksporto skatinimu bei rėmimu.

 

Paslaugų balanse atspindimos išmokos bei įplaukos iš tokių paslaugų kaip transportas, turizmas, statyba, ryšiai ir kitos paslaugos. Analogiškai, paslaugų eksporto augimas mažina einamosios sąskaitos deficitą, o paslaugų importo augimas - didina.

 

Pajamų balanse registruojamos darbo bei investicijų pajamos. Investicijų pajamas sudaro: a) tiesioginių užsienio investicijų pajamos, b) investicijų portfelio pajamos, ir c) kitų investicijų pajamos.

 

Einamosios sąskaitos balanse taip pat registruojami einamieji vyriausybės bei kitų sektorių pervedimai.

 

Antrąją nacionalinio mokėjimų balanso dalį sudaro kapitalo bei finansinė sąskaitos.

 

Kapitalo sąskaitoje registruojami neatlygintini kapitalo pervedimai, o finansinėje sąskaitoje - a) Lietuvos investicijos užsienyje, b) užsienio investicijos Lietuvoje, bei c) oficialios tarptautinės atsargos.

 

Lietuvos investicijos užsienyje bei užsienio investicijos Lietuvoje skirstomos į a) tiesiogines investicijas, b) portfelines investicijas bei c) kitas investicijas.

 

Oficialiąsias tarptautines atsargas sudaro: a) auksas, b) specialiosios skolinimosi teisės, c) rezervinė pozicija Tarptautiniame valiutos fonde bei c) užsienio valiuta ir vertybiniai popieriai.

 

2. 1993 - 1999 metų Lietuvos nacionalinio mokėjimų balanso analizė

 

2.1. einamosios, kapitalo bei finansinės sąskaitų analizė

 

Peržvelgę duomenis, atspindinčius 1993-1999 m. Lietuvos nacionalinių mokėjimų balansų trijų pagrindinių sąskaitų būklę, ir ypač pavaizdavę juos grafiškai, matome, kad nuolat didėjantį atotrūkį tarp einamosios bei finansinės sąskaitų balansų: pirmosios deficitui nuolat didėjant, antrosios perviršis taip pat nuolat didėja (čia ir toliau žr. 1. pav.). Tuo tarpu kapitalo sąskaitos apimtys svyruoja nežymiai apie nulinę reikšmę.

1 pav. Einamosios (esb), kapitalo (ksb) bei finansinės (fsb) sąskaitų būklė

 

Tai rodo vis greitesniais tempais didėjančias importo apimtis bei augančias valstybės įsiskolinimų apimtis.

 

2.2. Einamosios sąskaitos balansas

 

Lietuvos Respublikos prekybos balanso deficitas nuolat nuo 1993 iki 1998 metų sparčiai didėjo, tik 1999 m. registruotas nedidelis sumažėjimas. 1999 m. Lietuvos Respublikos mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas sudarė 4,78 mlrd. litų. Palyginti su 1998 m., einamosios sąskaitos deficitas sumažėjo 416,2 mln. litų, arba 8 procentais.

 

Anot Lietuvos banko specialistų, Einamosios sąskaitos deficito pokyčius lėmė tiek jį mažinantys, tiek ir didinantys veiksniai. Dėl Rusijos krizės poveikio 1999 m. pastebimai sumažėjo prekių ir paslaugų eksportas (16,4 procento), bendrosios vidaus investicijos (apie 14 procentų) ir BVP. Tai sumažino bendrąją vidaus paklausą. Tačiau, gamybos ir pajamų mažėjimo sąlygomis, konsoliduoto šalies biudžeto deficitas padidėjo nuo 5,8 iki 7,9 procento BVP. Galutinio vartojimo ir importo sumažėjimas buvo mažesnis už gamybos ir eksporto nuosmukį. Dėl šios priežasties mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas išliko santykinai aukštas. Tam tikrą negatyvų poveikį eksportui turėjo ir lito brangimas euro atžvilgiu.

 

Einamosios sąskaitos deficito pokyčius lėmė ir sezoniniai svyravimai. Be to, einamosios sąskaitos deficito pokyčiui turėjo įtakos ir sumažėjęs teigiamas einamųjų pervedimų balansas.

 

2. paveiksle vaizduojami prekių, paslaugų, pajamų bei pervedimų balansų būklė.

2. pav. Prekių, paslaugų, pajamų bei pervedimų balansų būklė

 

Lietuvos paslaugų balansas nuo 1996 m. yra teigiamas ir nuolat auga. Teigiamos įplaukos už paslaugas mažina bendrąjį einamosios sąskaitos deficitą. 1999 m., palyginti su 1998 m., bendras paslaugų eksportas sumažėjo 1,6 procento. Per nagrinėjamą laikotarpį daugiausia sumažėjo statybos bei transporto paslaugų eksportas. Per minėtą laikotarpį pajamos, gautos už kelionių paslaugas, padidėjo 363,8 mln. litų, arba 19,8 procento. Kelionių paslaugos sudarė 50,4 procento visų paslaugų eksporto vertės. Per 1999 m. dar daugiau sumažėjo paslaugų importas - 9,5 procento. Todėl bendras teigiamas paslaugų balansas 1999 m., palyginti su 1998 m., padidėjo 258,8 mln. litų.

 

Lietuvos pajamų sąskaita nuo 1995 m. tapo deficite, jos deficitas nuolat didėja. 1999 m. neigiamas pajamų balansas sudarė 1,03 mlrd. litų ir, palyginti su 1998 m., padidėjo 9,1 mln. litų. Šį padidėjimą lėmė padidėjusios valstybės užsienio skolos aptarnavimo išlaidos.

2.3. Finansinės sąskaitos balansas

 

Užsienio investicijos Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo nuolat didėja. Tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje 1999 m. sudarė 1,95 mlrd. litų. Palyginti su 1998 m., šių investicijų srautas buvo gerokai mažesnis. Tačiau neskaitant AB “Lietuvos Telekomo” privatizavimo metu gautų įplaukų, tiesioginių užsienio investicijų srautas padidėjo 17,1 procento. Tiesioginių užsienio investicijų (iš to skaičiaus reinvesticijų) augimas rodo, kad, nepaisant ūkio nuosmukio, užsienio investuotojai iš esmės teigiamai vertina ilgalaikes Lietuvos ūkio plėtros perspektyvas. 2000 m. sausio 1 d. tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 8,25 mlrd. litų (2,06 mlrd. JAV dolerių). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 2230 litų (558 JAV doleriai) tiesioginių užsienio investicijų.

 

1999 m. investicijų portfelio įplaukos sudarė 2,03 mlrd. litų. Įplaukos, gautos už Vyriausybės išplatintas euroobligacijas sudarė 2,11 mlrd. litų. Per minėtą laikotarpį gautos grynosios užsienio paskolos sudarė 899,8 mln. litų. Štai per devynis 1999 m. mėnesius grynųjų užsienio paskolų srautas buvo neigiamos (-314,4 mln.litų), o ketvirtąjį ketvirtį jis buvo teigiamas ir sudarė 1,21 mlrd. litų. 1999 m. valstybės vardu ir su valstybės garantija gautos grynosios užsienio paskolos sudarė 1,0 mlrd. litų, komercinių bankų – 246,9 mln. litų, o ūkio subjektų gautos grynosios užsienio paskolos (be valstybės garantijos) buvo neigiamos (–347,5 mln. litų). Palyginti su 1998 m., bendrųjų grynųjų užsienio paskolų srautas sumažėjo 900,9 mln. litų.

 

Bendros užsienio kapitalo investicijos Lietuvoje 1999 m. sudarė 4,95 mlrd. litų, iš kurių 39,3 procento sudarė tiesioginės užsienio investicijos, 41 procentą - investicijų portfelio įplaukos ir 19,7 procento - kitos investicijos, kuriose didžiąją dalį sudarė gautos grynosios užsienio paskolos. Daugiau kaip pusė užsienio kapitalo investicijų buvo nukreipiama Vyriausybės reikmėms - daugiausia šalies biudžeto deficitui finansuoti. Palyginti su 1998 m., bendrųjų užsienio kapitalo investicijų srautas Lietuvoje sumažėjo 860,4 mln. litų, arba 14,8 procento.

 

Mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas iš dalies buvo finansuojamas iš Vyriausybės euroobligacijų emisijos ir gautų užsienio paskolų. Minėtos įplaukos (laikomos Vyriausybės sąskaitoje Lietuvos banke) buvo tarptautinių oficialiųjų atsargų didėjimo šaltiniu, o jų panaudojimas šias atsargas mažino. 1999 m. oficialiosios tarptautinės atsargos sumažėjo 782.8 mln. litų. Per 1999 m. Lietuvos bankas pardavė šalies komerciniams bankams 574,9 mln. JAV dolerių daugiau negu pirko. 2000 m. sausio 1d. oficialiosios tarptautinės atsargos (neįskaitant aukso vertės), skaičiuojant prekių ir paslaugų importo mėnesiais, sudarė 2,7 mėnesio (1999 m. pradžioje – 2,7 mėnesio).

 

3. Užsienio prekybos deficito mažinimas

 

Einamosios sąskaitos deficitas leidžia suprasti, kokią dalį prekių ir paslaugų šalis papildomai turi įsigyti kitose šalyse tam, kad galėtų patenkinti savo poreikius. Nuolatinis einamosios sąskaitos deficito didėjimas gali sukelti rimtų ekonominių padarinių, todėl yra būtina visokeriopai skatinti ir remti tuos gamintojus, kurie eksportuoja arba gali eksportuoti pagamintą Lietuvoje produkciją. Eksporto skatinimas gali būti įgyvendinamas įvairiais būdais, tokiais kaip eksporto draudimas, subsidijos eksportuojamai produkcijai, aktyvi realizavimo rinkų paieška ir pan.

 

Palanki aplinka lietuviškų prekių eksporto plėtrai yra įgyvendinama tokiomis kryptimis [4;31]:

1)      1)      valstybinėmis eksporto skatinimo priemonėmis (siekiant palankesnio su užsienio valstybėmis režimo, teikiant informaciją šalies eksportuotojams apie dvišalėse bei daugiašalėse tarptautinėse sutartyse numatytas lengvatas ir reikalavimus, keliamus eksportuojamoms prekėms ir eksportuotojams; įgyvendinant žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rėmimo tvarką);

2)      2)      užtikrinant lietuviškų prekių kokybę (pavyzdžiui, sertifikuojant eksportui skirtus produktus), derinant teisinę bazę su ES norminiais dokumentais ir techniniais reglamentais bei tarptautiniais standartais, siekiant įgyvendinti ES prekių kokybės reikalavimus;

3)      3)      sukuriant informacinę sistemą apie prekybos sąlygas užsienio rinkose;

4)      4)      taikant rinkodaros priemonės, nukreiptas į eksporto rėmimą (pavyzdžiui, gerinant prekių įvaizdį, organizuojant eksportuotojų dalyvavimą parodose ir mugėse, įmonėms sudarant ir vykdant individualias rinkotyros programas.

 

Kaip viena iš eksporto skatinimo priemonių buvo įsteigta draudimo įmonė Lietuvos eksporto ir importo draudimas (toliau tekste - LEID), užsiimanti ne gyvybės draudimo šakos kredito draudimu bei su draudimu susijusi veikla. Vienas pagrindinių LEID tikslų įgyvendinant valstybės vykdomas programas yra šis: didinti Lietuvos ūkio subjektų galimybes eksportuoti produkciją, apdraudžiant prekių bei paslaugų eksporto riziką ir joms gaminti bei tiekti imamas paskolas. LEID sudarytomis draudimo sutartimis prisiimtiems įsipareigojimams suteikiama valstybės garantija.

 

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

 

Galima padaryti tokias išvadas bei teikti tokius pasiūlymus:

Ø      Ø      Nacionaliniame mokėjimų balanse registruojamos visų tarptautinių sandėrių įplaukos bei išmokos. Mokėjimų saldo atspindi bendrą šalies gerovę.

Ø      Ø      Nacionalinį mokėjimų balansą sudaro einamoji, kapitalo bei finansinė sąskaitos.

Ø      Ø      Atlikus 1993-1999 metų Lietuvos nacionalinio mokėjimų balanso analizę, matyti, jog nuolat didėja einamosios sąskaitos deficitas bei finansinės sąskaitos perviršis.

Ø      Ø      Siekiant sumažinti einamosios sąskaitos deficitą, būtina taikyti eksporto skatinimo priemones.

 

Nuorodos

 

  1. Lietuvos bankas. www.lbank.lt
  2. Lietuvos importo ir eksporto draudimas, UAB. www.leidas.lt
  3. Mayer T., Duesenberry J. S., Aliber R.Z. Pinigai, bankai ir ekonomika. V.: Alma littera, 1995. - 639 p.
  4. Navickas V. Lietuvos ekonomika: dabartis ir perspektyvos. V., 1999. - 72 p.

 

 

Audrius Dzikevičius  __________________                              data:       2000 m. balandžio mėn. 19 d.

UAB "Verslo patarėjai" ekonomistas-ekspertas


[2][1] F.o.b. - tai standartinė bazinė INCOTERMS '90 tarptautinės prekybos sąlyga (angl. Free on Board), reiškianti, kad pardavėjas vykdo perdavimo įsipareigojimą, kai prekės įkeliamos per laivo borto turėklus nurodytame išsiuntimo uoste. Pirkėjas nuo to momento prisiima visas prekių praradimo ar sugadinimo išlaidas ir riziką. Ši sąlyga neapima pagrindinių transportavimo išlaidų.

   Šaltinis: Čeikauskienė M. INCOTERMS taikymas kontraktų sudarymo praktikoje. V.: LII, 1996.