|
5. Siūlomos
pensijų sistemos tobulinimo kryptys
5.1.
Dviejų pakopų pensijų sistema
Išanalizavus dabartinę Lietuvos
socialinio aprūpinimo sistemą, susipažinus su Europos šalyse
taikoma praktika, galima apibrėžti tolesnes pensijų sistemos
tobulinimo kryptis.
Autoriaus nuomone, būtina
neatidėliojant iš esmės pradėti pensijų sistemos reformą, nes
kuo labiau ji bus atidėliojama, tuo vėliau bus galima išvengti
šiuo metu socialinio aprūpinimo sistemą kamuojančių
problemų.
Autoriaus siūloma pensijų sistema
turėtų būti sudaryta iš dviejų pakopų:
privalomojo privataus kaupimo ir
savanoriškojo privataus kaupimo.
Pirmoji pakopa - tai privačių
kaupiamųjų pensijų fondų išmokos senatvėje, priklausančios
nuo kiekvieno asmens mokėtų įmokų
dydžio, stažo bei kitų sąlygų.
Antroji pakopa - pensijų fondų ar
draudimo bendrovių išmokos pagal draudimus, kuriais žmogus yra
savanoriškai apsidraudęs ar darbdavio apdraustas.
Žmonės,
kurie dėl kokių nors priežasčių
nebūtų apsidraudę privalomuoju draudimu arba jų išmokos būtų
labai mažos, turėtų teisę, kaip ir kiti gyventojai, pateikę savo
turto ir pajamų deklaraciją, kreiptis pašalpos.
Žinoma, prie tokios pensijų
sistemos būtų einama palaipsniui, t.y. būtinas pereinamasis
laikotarpis. Šio laikotarpio ilgis priklausytų nuo politinio
apsisprendimo, tačiau jis neturėtų
būti vilkinamas. Pereinamuoju laikotarpiu būtų vykdomi Sodros
įsipareigojimai mokėti socialinio draudimo išmokas tiems
žmonėms, kurie teisę į pensiją įgijo iki pensijų reformos
pradžios.
Tokiu
būdu dabartinė einamųjų įmokų bei
išmokų sistema būtų siaurinama palaipsniui, tuo pačiu
šalia plėtojant privačius
kaupiamuosius pensijų fondus. Tam
yra tikslinga visus Lietuvos gyventojus suskirstyti į atskiras
grupes pagal jų gimimo datą ir nustatyti kiekvienos grupės
dalyvavimo senojoje ir naujojoje sistemoje laipsnį.
Hipotetinis gyventojų dalyvavimo
abiejose sistemose pavyzdys galėtų būti toks:
1.
pav. Dalyvavimo pensinio aprūpinimo
sistemose schema pensijų reformos metu
čia:
KPF - kaupiamieji pensijų fondai
Žinoma, tam, kad pensijų reforma
vyktų sklandžiai bei tam, kad atsirastų ir stabiliai veiktų
privatūs kaupiamieji pensijų fondai, reikalinga palanki
įstatyminė bazė. Šiuo metu galiojantis Pensijų fondų įstatymas,
kurį aptarėme 4. skyriuje, numato pernelyg daug apribojimų ir
suvaržymų, dėl ko iki šiol neįsisteigė nei vienas privatus
pensijų fondas Lietuvoje. Didžiausi įstatyme numatyti
apribojimai yra finansiniai normatyvai:
kapitalo pakankamumo,
likvidumo,
atviros maksimalios pozicijos užsienio valiuta.
Pirmieji du riboja pensijų fondų
plėtrą, trečiasis - investicijas užsienyje. Kadangi
Lietuvoje investavimo galimybės bei
patikimumas yra daug menkesni nei užsienyje, būtų labai
neracionalu taikyti tokį apribojimą.
Įstatyme taip pat numatyta, kad pensijų fondas kiekvienos
programos dalyviams turi užtikrinti apibrėžto dydžio
pajamingumą, kurio dydį nustato pats fondas. Šis reikalavimas
padidina veiklos riziką bei sumažina galima investicijų
pelningumą.
Pensijų fondams derėtų taikyti tik
vienintelį finansinį normatyvą - investicijų diversifikavimą, o
investicijų principas turėtų būti maksimalus lėšų saugumas.
Pereinamasis pensijų sistemos
laikotarpis gali būti pakankamai ilgas, todėl negalima nuošalyje
palikti ir dabartinės socialinio draudimo sistemos. Derėtų:
mažinti jos administravimo išlaidas,
atsisakyti tų draudimo rūšių,
kurias gali vykdyti draudimo bendrovės,
sumažinti įmokų bei išmokų
diferenciaciją ir pan.
5.2.
Socialinės apsaugos sistemos
reformos priemonės
Visas
siūlomas socialinės apsaugos
reformos priemones būtina išskirti į dvi grupes pagal reformos
eigą:
Pirmas etapas: Dabartinės
socialinės apsaugos sistemos susiaurinimas ir supaprastinimas:
Nustatyti žemas viršutines ribas socialinio draudimo
įmokomis apmokestinamam darbo
užmokesčiui ir taip sumažinti neatitikimą
tarp įmokų ir išmokų.
Kadangi Sodros įmokų ir išmokų
santykis nėra paremtas draudiminiu principu, įvesti pensijų
"lubas", kurios apribotų santykinai dideles pensijas (pvz.,
vidutinė pensija + 50 proc.).
Sujungti socialinio draudimo
įmokų ir mokesčių
administravimą.
Panaikinti visas privilegijuotas pensijas, mokamas iš
valstybės biudžeto.
Panaikinti galimybę vienam
asmeniui gauti kelias pensijas.
Sumažinti darbo stažo reikalavimą
įgyjant teisę į socialinio draudimo pensiją.
Panaikinti privalomą draudimą
nuo nedarbo, ligos, nelaimingų atsitikimų, invalidumo,
motinystės bei našlystės.
2
etapas: Privalomojo kaupimo atsiradimas:
Suskirstyti visus gyventojus į
grupes pagal gimimo metus ir įvesti skirtingą dalyvavimo
laipsnį senojoje ir naujoje socialinio draudimo sistemose.
Modifikuoti šiandieninio socialinio draudimo pensijų
formulę taip, kad joje atsispindėtų šiam fondui sumokėtų
įmokų proporcija.
Privalomąjį kaupiamąjį draudimą
taikyti tik senatvės pensijoms.
Privalomąjį kaupiamąjį draudimą
senatvei taikyti privačiuose pensijų
fonduose.
Palaipsniui pereiti prie viso socialinio aprūpinimo
finansavimo iš kaupiamųjų fondų bei bendraisiais mokesčiais.
|
