LIETUVOS PENSIJŲ SISTEMOS TOBULINIMAS

 

Parengė Audrius Dzikevičius (audrius.dzikevicius @ takas.lt) 1999-2000, remdamasis daugiausia LLRI darbais.

 

5. Siūlomos pensijų sistemos tobulinimo kryptys

 

5.1. Dviejų pakopų pensijų sistema

 

Išanalizavus dabartinę Lietuvos socialinio aprūpinimo sistemą, susipažinus su Europos šalyse taikoma praktika, galima apibrėžti tolesnes pensijų sistemos tobulinimo kryptis.

 

Autoriaus nuomone, būtina neatidėliojant iš esmės pradėti pensijų sistemos reformą, nes kuo labiau ji bus atidėliojama, tuo vėliau bus galima išvengti šiuo metu socialinio aprūpinimo sistemą kamuojančių problemų.

 

Autoriaus siūloma pensijų sistema turėtų būti sudaryta iš dviejų pakopų:

privalomojo privataus kaupimo ir

savanoriškojo privataus kaupimo.

Pirmoji pakopa - tai privačių kaupiamųjų pensijų fondų išmokos senatvėje, priklausančios nuo kiekvieno asmens mokėtų įmokų dydžio, stažo bei kitų sąlygų.

 

Antroji pakopa - pensijų fondų ar draudimo bendrovių išmokos pagal draudimus, kuriais žmogus yra savanoriškai apsidraudęs ar darbdavio apdraustas.

 

Žmonės, kurie dėl kokių nors priežasčių nebūtų apsidraudę privalomuoju draudimu arba jų išmokos būtų labai mažos, turėtų teisę, kaip ir kiti gyventojai, pateikę savo turto ir pajamų deklaraciją, kreiptis pašalpos.

 

Žinoma, prie tokios pensijų sistemos būtų einama palaipsniui, t.y. būtinas pereinamasis laikotarpis. Šio laikotarpio ilgis priklausytų nuo politinio apsisprendimo, tačiau jis neturėtų būti vilkinamas. Pereinamuoju laikotarpiu būtų vykdomi Sodros įsipareigojimai mokėti socialinio draudimo išmokas tiems žmonėms, kurie teisę į pensiją įgijo iki pensijų reformos pradžios.

 

Tokiu būdu dabartinė einamųjų įmokų bei išmokų sistema būtų siaurinama palaipsniui, tuo pačiu šalia plėtojant privačius kaupiamuosius pensijų fondus. Tam yra tikslinga visus Lietuvos gyventojus suskirstyti į atskiras grupes pagal jų gimimo datą ir nustatyti kiekvienos grupės dalyvavimo senojoje ir naujojoje sistemoje laipsnį.

 

Hipotetinis gyventojų dalyvavimo abiejose sistemose pavyzdys galėtų būti toks:

1. pav. Dalyvavimo pensinio aprūpinimo sistemose schema pensijų reformos metu

 

čia: KPF - kaupiamieji pensijų fondai

 

Žinoma, tam, kad pensijų reforma vyktų sklandžiai bei tam, kad atsirastų ir stabiliai veiktų privatūs kaupiamieji pensijų fondai, reikalinga palanki įstatyminė bazė. Šiuo metu galiojantis Pensijų fondų įstatymas, kurį aptarėme 4. skyriuje, numato pernelyg daug apribojimų ir suvaržymų, dėl ko iki šiol neįsisteigė nei vienas privatus pensijų fondas Lietuvoje. Didžiausi įstatyme numatyti apribojimai yra finansiniai normatyvai:

kapitalo pakankamumo,

likvidumo,

atviros maksimalios pozicijos užsienio valiuta.

Pirmieji du riboja pensijų fondų plėtrą, trečiasis - investicijas užsienyje. Kadangi Lietuvoje investavimo galimybės bei patikimumas yra daug menkesni nei užsienyje, būtų labai neracionalu taikyti tokį apribojimą.

Įstatyme taip pat numatyta, kad pensijų fondas kiekvienos programos dalyviams turi užtikrinti apibrėžto dydžio pajamingumą, kurio dydį nustato pats fondas. Šis reikalavimas padidina veiklos riziką bei sumažina galima investicijų pelningumą.

 

Pensijų fondams derėtų taikyti tik vienintelį finansinį normatyvą - investicijų diversifikavimą, o investicijų principas turėtų būti maksimalus lėšų saugumas.

Pereinamasis pensijų sistemos laikotarpis gali būti pakankamai ilgas, todėl negalima nuošalyje palikti ir dabartinės socialinio draudimo sistemos. Derėtų:

mažinti jos administravimo išlaidas,

atsisakyti tų draudimo rūšių, kurias gali vykdyti draudimo bendrovės,

sumažinti įmokų bei išmokų diferenciaciją ir pan.

5.2. Socialinės apsaugos sistemos reformos priemonės

 

Visas siūlomas socialinės apsaugos reformos priemones būtina išskirti į dvi grupes pagal reformos eigą:

 

Pirmas etapas: Dabartinės socialinės apsaugos sistemos susiaurinimas ir supaprastinimas:

Nustatyti žemas viršutines ribas socialinio draudimo įmokomis apmokestinamam darbo užmokesčiui ir taip sumažinti neatitikimą tarp įmokų ir išmokų.

Kadangi Sodros įmokų ir išmokų santykis nėra paremtas draudiminiu principu, įvesti pensijų "lubas", kurios apribotų santykinai dideles pensijas (pvz., vidutinė pensija + 50 proc.).

Sujungti socialinio draudimo įmokų ir mokesčių administravimą.

Panaikinti visas privilegijuotas pensijas, mokamas iš valstybės biudžeto.

Panaikinti galimybę vienam asmeniui gauti kelias pensijas.

Sumažinti darbo stažo reikalavimą įgyjant teisę į socialinio draudimo pensiją.

Panaikinti privalomą draudimą nuo nedarbo, ligos, nelaimingų atsitikimų, invalidumo, motinystės bei našlystės.

2 etapas: Privalomojo kaupimo atsiradimas:

Suskirstyti visus gyventojus į grupes pagal gimimo metus ir įvesti skirtingą dalyvavimo laipsnį senojoje ir naujoje socialinio draudimo sistemose.

Modifikuoti šiandieninio socialinio draudimo pensijų formulę taip, kad joje atsispindėtų šiam fondui sumokėtų įmokų proporcija.

Privalomąjį kaupiamąjį draudimą taikyti tik senatvės pensijoms.

Privalomąjį kaupiamąjį draudimą senatvei taikyti privačiuose pensijų fonduose.

Palaipsniui pereiti prie viso socialinio aprūpinimo finansavimo iš kaupiamųjų fondų bei bendraisiais mokesčiais.

 

 

 

 

Web: http://finansai.tripod.com

E-mail: audrius.dzikevicius @ takas.lt

 

 

© Audrius Dzikevičius

Designed by Audrius Dzikevičius