Šiuo metu Lietuvoje egzistuojantis pensijų sistemos modelis, paremtas einamosiomis įplaukomis ir išmokomis, nėra adekvatus šiandieninei situacijai, kadangi įplaukos į socialinio draudimo fondo biudžetą auga kur kas lėčiau nei išmokos. Tokiu būdu susidarė ženklus socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas, keliantis grėsmę visai socialinio draudimo sistemai.

Vienas realiausių pensijų sistemos reformavimo būdų yra laipsniškas perėjimas prie privalomuoju kaupimu pagrįstos pensijų sistemos modelio.

Pradiniame pensijų sistemos reformos etape būtina ženkliai susiaurinti bei supaprastinti dabartinę socialinės apsaugos sistemą, t.y. sumažinti neatitikimą tarp įmokų bei išmokų, nustatant viršutines ribas socialinio draudimo įmokomis apmokestinamam darbo užmokesčiui, įvesti pensijų "lubas", sujungti socialinio draudimo ir mokesčių administravimą, panaikinti privilegijuotas pensijas, taip pat galimybę vienam asmeniui gauti kelias pensijas, sumažinti minimalų darbo stažą pensijai gauti, panaikinti privalomąjį draudimą nuo nedarbo, ligos, nelaimingų atsitikimų, invalidumo, motinystės bei našlystės, sumažinti finansinius apribojimus, keliamus pensijų fondų veiklai.

Antrajame pensijų sistemos reformos etape būtina suskirstyti visus gyventojus į grupes pagal gimimo metus ir įvesti skirtingą dalyvavimo laipsnį senojoje ir naujoje socialinio draudimo sistemose, modifikuoti šiandieninio socialinio draudimo pensijų formulę, privalomąjį kaupiamąjį draudimą taikyti tik senatvės pensijoms ir tik privačiuose pensijų fonduose.