|
Įvadas
Pribrendo būtinybė
iš esmės keisti pensijų
sistemą. Nepasisekusi 1995 m.
reforma rodo, kad reikia keisti ir pakeitimų
kryptį. Socialinę
apsaugą būtina
individualizuoti, organizuoti ją
kaupimo principu. Tik tuomet bus įmanoma
iš tiesų, o ne deklaratyviai
susieti įmokas ir išmokas,
suinteresuoti žmones draustis senatvei. Valstybinė
apsauga turi būti suvokiama
ne kaip "atpildas" už asmens nuopelnus, tačiau
kaip visuomenės pagalba
negalintiems savęs aprūpinti,
ir turi būti tiekiama tiek,
kiek jos nariai nuspręs
reikalinga ir pajėgs. Kad
pensijų sistemą
reikia pertvarkyti individualizavimo ir kaupimo linkme, jau
suprato ir politikai. Todėl
artimiausiu metu ketinama įvesti
papildomą kaupimą
pensijų fonduose. Tačiau
šis žingsnis negali būti
vienintelis, o tik pirmasis einant esminių
reformų keliu. Pagrindinę
pajamų senatvėje
dalį turėtų
teikti privati apsauga, o valstybės
vaidmuo apsiriboti ties socialine šalpa.
Šio
darbo tikslas - išanalizuoti dabartinę
Lietuvos pensijų sistemą, identifikuoti esmines jos problemas
bei pasiūlyti pensijų sistemos tobulinimo kryptis.
Darbe keliami tokie uždaviniai:
1) išanalizuoti dabartinę
Lietuvos pensijų sistemą;
2) identifikuoti pensijų
sistemos reformos prielaidas;
3) apžvelgti pasaulinę pensijų
fondų praktiką ir patirtį;
4) pristatyti esmines LR pensijų
fondų įstatymo nuostatas;
5) pateikti siūlomas pensijų
sistemos tobulinimo kryptis.
Darbą
sudaro įvadas, penki skyriai, išvados ir pasiūlymai,
informacijos šaltinių sąrašas.
|