|
|
|
|
|
|
|
|
|
PINIGŲ SRAUTŲ INFORMACIJOS RENGIMAS BEI VALDYMAS |
|
|
|
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1.1. Pagrindinės sąvokos Pelnas, rodomas Pelno (nuostolio) ataskaitoje parodo tik įmonės veiklos efektyvumą, tačiau neparodo įmonės pinigų judėjimo grynąją forma. Pinigų judėjimas yra atsietas nuo pajamų uždirbimo ir sąnaudų patyrimo, taigi grynojo pelno rodiklis dažniausiai nesutampa su to paties ataskaitinio laikotarpio grynųjų pinigų srautu.
Įmonės grynųjų pinigų srautas labai priklauso nuo pasirinkto nusidėvėjimo skaičiavimo metodo. Kuo didesnė nusidėvėjimo atskaitymų norma, tuo mažesnis pelnas, tačiau šie atskaitymai nereiškia piniginių išlaidų, kaip kiti sąnaudų straipsniai. Didėjant nusidėvėjimui, mažėja grynasis pelnas, o dėl mažėjančios mokesčių sumos, didėja firmos pinigų srautas [7].
Be to, grynasis pelnas nuo pinigų srauto gali skirtis, nes [5]: 1. a) ne visuomet Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami mokesčiai turi būti sumokėti tais pačiais metais, 2. b) kai kurios prekės gali būti parduodamos skolon ir už jas gali būti atsiskaitoma ne pinigine forma, 3. c) pelnas labai priklauso nuo pasirinkto atsargų įvertinimo metodo (FIFO, LIFO ir kt.), 4. d) palūkanų kaupimas, nuoma, draudimas kaupiami tolygiai ir paskirstomi ataskaitiniams laikotarpiams, nors tais laikotarpiais pinigai realiai negaunami ir neišleidžiami.
Įmonės pinigų judėjimas atspindimas Pinigų srautų ataskaitoje, kurią nuo 1994 metų privalo rengti visos didelės Lietuvos įmonės. Iš Pinigų srautų ataskaitos sužinome apie ūkio subjekto gautus ir išleistus pinigus tokiomis kryptimis, kaip bendroji įmonės veikla, investicinė veikla ir finansinė veikla [3]. Šioje ataskaitoje atvaizduojamos visos įmonės ūkinės operacijos, kuriose naudojami pinigai. Įmonė gauna grynųjų pinigų iš tokių šaltinių, kaip grynasis pelnas, debitorinio įsiskolinimo sumažėjimas, atsargų sumažėjimas, kreditorinio įsiskolinimo padidėjimas, ilgalaikio turto pardavimas, įsiskolinimo padidėjimas ir pan. Įmonėje sumažėja grynųjų pinigų tuomet, kai sumažėja kreditorinis įsiskolinimas, padidėja debitorinis įsiskolinimas, įsigyjamas ilgalaikis turtas ar vertybiniai popieriai, sumažėja įmonės įsiskolinimas, išperkami įmonės vertybiniai popieriai, išmokami dividendai ir pan.
Duomenys apie pinigų srautus yra svarbūs akcininkams, vadybininkams, investitoriams bei kreditoriams. Akcininkams ir vadybininkams pinigų srautų analizė parodo įmonės plėtros poveikį likvidumui, galimybę išmokėti dividendus ir vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus. Investitoriams ir kreditoriams svarbu, ar į įmonę ateis teigiami pinigų srautai, ar ji išmokės dividendus, grąžins paskolas bei palūkanas ir apskritai, ar įmonės vadybininkai sugeba efektyviai valdyti pinigų srautus. Pelno ir pinigų srautų neatitikimą galima pailiustruoti tokiu pavyzdžiu [14]. Įmonė kasdien perka žaliavas už grynus pinigus. Gamybos ciklas trunka vieną dieną. Pinigai už parduotą produkciją patenka į įmonės sąskaitą dar po vienos dienos. Vieno vieneto gamybos išlaidos sudaro 10 Lt., o pardavimo kaina - 11 Lt. Produkcija turi paklausą, todėl įmonės savininkas didina veiklos apimtis. Jeigu Pelno (nuostolio) ataskaita būtų sudaroma kiekvieną dieną, tai savininkas greitai pastebėtų, kad pelnas ir pinigai jo sąskaitoje nėra vienodos apimties. Veiklos rezultatų dinamika pavaizduota 1. lentelėje.
1. lentelė. Pelno ir pinigų srautų dinamika Taigi matome, kad įmonės pelno (nuostolio) ataskaitoje gali būti vaizduojama didelė pelno suma, bet tuo pačiu įmonėje gali trūkti grynųjų pinigų. Taip atsitikti gali dėl daugelio priežasčių, tačiau pagrindine vis tiktai reikėtų laikyti mūsų šalyje galiojančius apskaitos principus, t.y. produkcija laikoma realizuota nuo jos išsiuntimo pirkėjui momento, o ne nuo pinigų už ją gavimo momento. Taigi, tarp šių momentų gali susidaryti ir dažnai susidaro žymus laiko tarpas. Nežiūrint to, įmonė priversta einamuoju momentu sumokėti visus apskaičiuotus mokesčius, nors dar nėra gavusi pinigų, ir atvirkščiai, pelnas gali būti labai nedidelis, bet įmonės finansinė būklė labai gera.
Remiantis aukščiau išdėstytais samprotavimais, visame pasaulyje įmonės finansinė būklė vertinama ne pagal Pelno (nuostolio) ataskaitą, o pagal Pinigų srautų ataskaitą.
Praktinėje įmonės veikloje pinigų judėjimas yra sudėtingas procesas (žr. 1. priedą). Grynųjų pinigų judėjimas, parodytas kairėje priedo pusėje, apima operatyvinius pinigų srautus, o dešinėje finansinius ir iš dalies investicinius pinigų srautus (pagal Lietuvoje priimtą apskaitos tvarką aktyvų pirkimas ir pardavimas priskiriamas investicinei veiklai). Į centrinį stačiakampį "Pinigai" suplaukia grynieji pinigai iš įvairių šaltinių ir iš jų daromos įvairios išmokos [3].
1.
1.2. Pinigų srautų biudžeto sudarymas
Pinigų srautų ataskaita, esanti įmonės finansinės atskaitomybės dalimi, atspindi istorinius duomenis apie įmonės pinigų judėjimą grynąją forma. Valdymo apskaitoje pinigų srautų informacija yra formuojama perspektyviniam įmonės veiklos užtikrinimui bei valdymui, todėl šiame skyriuje plačiau nenagrinėsime Pinigų srautų ataskaitos kaip sudėtinės įmonės finansinės atskaitomybės dalies. Tai buvo nagrinėta Apskaitos ir audito disciplinos kurso ribose, be to, yra parengti atitinkamą temą nagrinėjantys kursiniai darbai.
Taigi toliau panagrinėsime pinigų srautų prognostinės ataskaitos sudarymą remiantis pinigų srautų biudžeto formavimo logika.
Pinigų srauto perspektyvinis įvertinimas - tai piniginių lėšų gavimo ir išleidimo numatymas. Šis procesas atliekamas keliais etapais. Įvairūs autoriai siūlo skirtingus pinigų srautų įvertinimo metodus, nelygu kokiu aspektu, kokiu kampu žvelgia į šį svarbų uždavinį. Pavyzdžiui, yra išskiriami tokie pinigų srautų įvertinimo etapai [14]:
Pinigų srautų biudžeto sudarymo prasme, siūloma laikytis tokios pinigų srautų prognostinės ataskaitos formavimo logikos [6]:
Kadangi biudžetinis valdymo apskaitos informacijos rengimo metodas laikomas vienu iš perspektyviausių, toliau plačiau apsistosime ties pinigų srautų biudžeto sudarymu. Pinigų srautų biudžetą laikysime pinigų srautų informacijos rengimo priemone. 1. schemoje vaizduojama pinigų srautų biudžeto formavimo logika bei ryšiai tarp atskirų biudžetų.
1. schema. Pinigų srautų biudžeto sudarymas
Aplinkos veiksnių poveikio pinigų srautams įvertinimas. Jokios įmonės negalima laikyti uždara sistema. Kiekviena jų yra daugiau ar mažiau atvira sistema, veikianti tam tikroje aplinkoje, iš kurios yra tiekiami ištekliai, į kurią įmonė atiduoda pagamintą produkciją, ir kurią veikia įvairūs išoriniai veiksniai, kurių jinai tiesiogiai įtakoti negali.
Kiekvieną įmonę veikia įvairūs politiniai-teisiniai, ekonominiai, technologiniai, socialiniai-psichologiniai ir kitokie išorinio pasaulio veiksniai. Išorinė aplinka, pasireikšdama per ją reprezentuojančius veiksnius, įtakoja įmonės veiklą bei jos rezultatus. Todėl, siekiant nustatyti įmonės būsimą pinigų srautą, reikia įvertinti veiksnių, galinčių paveikti įmonės pinigų srautą, poveikį. Prie tokių veiksnių priskirtini šie: valiutų kursų kitimas, akcijų kursų kitimas, žaliavų, darbo jėgos bei gatavos produkcijos kainų kitimas, palūkanų normų pokyčiai ir pan.
Pardavimo įplaukų prognozavimas. Pinigų srautų biudžeto sudarymas prasideda nuo pardavimų apimties prognozavimo. Tai labai svarbus ir atsakingas etapas, nes nuo jo pardavimo pajamų tiesiogiai priklauso grynųjų pinigų įplaukos į įmonės kasą (be abejo, būtina įvertinti debitorinio įsiskolinimo įtaką). Tiksliai nustatyta pardavimų apimtis, lemia finansų planavimo sėkmę [13].
Kadangi daugelis sprendimų, daromų versle yra skirti ateičiai, didelis vaidmuo tenka prognozavimui, todėl plačiau apsistosiu ties šios sąvokos aptarimu. Prognozavimas - tai veikla, susidedanti iš daugelio tyrinėjimo etapų, kurių bendras tikslas - gauti informaciją apie nagrinėjamo proceso ateitį [15]. Prognozė - visi sprendimai apie būsimą nagrinėjamo proceso eigą, gauti atsižvelgiant į turimą praktinį patyrimą ir padarytas teorines prielaidas [15].
Pardavimo arba realizacijos apimties prognozavimas - tai rinkodaros specialistų veiklos sritis, kuomet jie, išanalizavę situaciją rinkoje, numatę jos kitimo tendencijas bei pasitelkdami atitinkamus prognozavimo metodus, pateikia kiekybiniais rodikliais paremtą įmonės gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų pardavimo prognozę.
Prognozuoti pardavimų apimtį paprastai pradedama nuo kelerių pastarųjų metų pardavimų veiklos apžvalgos. Dažnai surinkti duomenys pateikiami grafiškai. Toks grafinis duomenų pateikimas vadinamas tendencijos analize (žr. 1. pav.).
1. pav. Pardavimų apimties prognozė.
Tendencijos analizė yra būsimųjų kintamųjų dydžių, pirmiausia pardavimų apimties kiekybinis įvertinimas, remiantis kelerių praėjusių metų faktiškais duomenimis [13]. Pardavimų prognozavimui yra taikomi ir sudėtingesni metodai bei matematiniai modeliai, pavyzdžiui, regresinė analizė.
Kas atsitiktų, jeigu pardavimų prognozė pasirodytų esanti netiksli? Kas atsitiktų, jeigu pailgėtų pristatymo laikas, sulėtėtų užsakymai? Greičiausiai tokiu atveju, įmonė prarastų dalį klientų, kurie susierzinę nueitų pas konkurentą. Galima ir kita situacija. Tarkime, jeigu įmonė pervertina rinką, gali susikaupti per daug likvidaus kapitalo nepanaudojamuose įrenginiuose ar sandėliuose, vadinasi, būtų neefektyviai panaudojamos lėšos.
Atskirai norėčiau paryškinti prognozavimo svarbos sąsajas su rizika (neapibrėžtumu). Šiandieninė verslo aplinka Lietuvoje yra labai rizikinga ir, kaip pastebima literatūroje "kuo didesnis nepatikimumo (rizikos) laipsnis, tuo didesnis plano ir prognozės poreikis. Tai aiškinama tuo, kad pagrindinis planavimo ir prognozavimo tikslas yra nustatyti ir numatyti būsimus siekius ir stengtis padaryti tam tikrą įtaką būsimiems įvykiams" [12].
Piniginių įplaukų / išmokų iš įmonės pagrindinės veiklos numatymas
Pinigų srautai iš įmonės veiklos gali būti apskaičiuojami ir parodomi dviem pagrindiniais būdais: tiesioginiu ir netiesioginiu. Taip pat pagal pinigų srautų apskaičiavimo būdą į dvi klases skiriami ataskaitų formatai.
Tiesioginiame formate pinigų srautas apskaičiuojamas pagal grynųjų pinigų įplaukas ir išmokas, o netiesioginiame formate iš apskaičiuotojo grynojo pelno eliminuojamos nepiniginės pajamos bei sąnaudos.
Tarptautiniai apskaitos standartai rekomenduoja taikyti tiesioginį formatą, nes pagal jį galima prognozuoti būsimus pinigų srautus, tačiau praktikoje labiau paplitęs netiesioginis, nes jį paprasčiau sudaryti, be to, jis neatskleidžia įmonės vidinės konfidencialios informacijos.
* Grynojo pelno dydį imame iš pelno (nuostolio) ataskaitos.
2. lentelė. Netiesioginio formato pinigų srautų ataskaita
3. lentelė. Tiesioginio formato pinigų srautų ataskaita
Prognozuojant pinigų srautus iš įmonės tipinės veiklos, būtina įvertinti debitorinį bei kreditorinį įsiskolinimą.
Įsiskolinimas tiekėjams (prekybos kreditas). Kai įmonė perka įvairiausias prekes ir jai nebūtina už jas mokėti iš karto, ji gauna prekybos kreditą. Tai nemokamas įmonės veiklos finansavimo šaltinis, nes už jį nereikia mokėti palūkanų. Jei įmonė vidutiniškai per dieną nusiperka prekių už 500 litų, o sąskaitas apmoka po 30 dienų, tai vidutinis neapmokėtų skolų dydis būtų 15 000 litų (500 “ 30). Kredito politika arba sąlygos - tai išsamios taisyklės, nustatančios kredito grąžinimo tvarką, jos gali būti įvairios. Duotu atveju būtų "neto 30"; tai reiškia, kad sąskaita įmonė privalo apmokėti per 30 dienų, o, pavyzdžiui, prekybos kredito sąlyga "2/10 neto 30" reiškia, kad firma gautų 2 % dydžio nuolaidą, jei ji sąskaitą apmokėtų per 10 dienų, bet nepasinaudojus nuolaida, sąskaitą būtina apmokėti per 30 dienų.
Debitorinis įsiskolinimas. Piniginių įplaukų prognozavime svarbiausias dėmesys visgi turėtų būti atkreiptas į debitorinį įsiskolinimą. Dalis pirkėjų paprastai neatsiskaito numatytu laiku, o tai mažina konkretaus laikotarpio pinigines įplaukas. Todėl literatūroje siūloma atsižvelgti į įplaukų pasiskirstymą laikotarpiais [13]. Jeigu turime pakankamai detalią informaciją, galime debitorinį įsiskolinimą suskirstyti dalimis pagal jo padengimo terminus: 30, 60 ir 90 dienų, ir atitinkamai planuoti pardavimų įplaukas.
Įplaukų / išmokų iš investicinės bei finansinės veiklos nustatymas
Pinigų srautai iš įmonės investicinės bei finansinės veiklos gali būti nustatyti tiktai tiesioginiu metodu (žr. 4. lentelę).
4. lentelė. Pinigų srautų iš investicinės bei finansinės veiklos nustatymas
Investicinė veikla pagal Lietuvos Respublikos apskaitos tvarką yra susijusi su ilgalaikio turto, t.y. turto, kuriuo numatoma disponuoti ilgiau nei vienerius metus, įsigijimu bei pardavimu. Ilgalaikio turto pardavimas didina pinigines įplaukas, o įsigijimas - atvirkščiai, mažina.
Finansinė veikla iš esmės apima operacijas su akcijomis, paskolomis bei dividendų išmokėjimu. Dividendų išmokėjimas visuomet mažina įmonės pinigų srautą.
1.3. Pinigų srautų informacijos valdymas
1.3.1. Pinigų srautų informacijos valdymo supratimas
Valdymas - tai veikla, pasižymintis tuo, kad tam tikro objekto atžvilgiu yra daromas kryptingas poveikis, siekiant tam tikrų tikslų. Pati bendriausia valdymo proceso loginė schema pateikiama 2. schemoje.
2. schema. Valdymo proceso loginė schema.
Schemoje matome, kad valdymo proceso metu valdymo subjektas (vadovas) daro tiesioginį poveikį į valdymo objektą. Valdymo subjektas su valdymo objektu yra susijęs grįžtamuoju ryšiu. Valdymo subjektas per grįžtamąjį ryšį stebi valdymo objekto reakciją ir, esant reikalui, koreguoja valdymo veiklą. Visą procesą bei jo dalyvius veikia aplinkos poveikiai.
Taigi analogiškai, Pinigų srautų informacijos valdymas - tai veikla, kurios metu pinigų srauto atžvilgiu yra daromas kryptingas poveikis, siekiant užtikrinti įmonės finansinį pajėgumą. Valdymo subjektas - finansų direktorius ar vyr. Finansininkas, objektas - įmonės pinigų srautai iš tipinės veiklos, investicinės bei finansinės veiklos.
Pinigų srautų informacijos valdymo turinį atskleidžia proceso metu vykdomos funkcijos, kurias galima išskirti įvairias, nelygu kokiu požiūriu nagrinėsime procesą. Mes išskirsime šias:
Pinigų srautų planavimas bei prognozavimas yra pirminė funkcinė veikla, įgalinanti tolesnį valdymo procesą. Kadangi ši funkcija buvo išsamiai aptarta nagrinėjant pinigų srautų informacijos rengimo klausimus, čia toliau jos nenagrinėsime.
Esamos būklės įvertinimas - tai apskaitininkų vykdomas informacijos apie pinigų srautų kitimą fiksavimas. Svarbu, kad renkama informacija pasižymėtų tokiomis savybėmis kaip pilnumas, patikimumas, adekvatumas ir pan. Surinkus informaciją apie esamą pinigų srautų būklę įmonėje, vykdoma kontrolė arba realios situacijos palyginimas su planuotais bei prognozuotais rodikliais. Palyginus, nustatomi nukrypimai, ir, jei nukrypimai yra žymūs, įsijungia reguliavimo mechanizmas, atstatantis nukrypimus į planuotą būseną arba keičiantis planinius rodiklius.
1.3.2. Pinigų srautų analizė
Atskirai norėčiau paryškinti pinigų srautų analizės reikšmę pinigų srautų valdymo procese. Svarbu ne tik kontroliuoti pinigų srautus bet ir mokėti juos analizuoti, stebėti, kokia įmonės veikla žymiai sumažino, o kuri padidino pinigų kiekį. Europos direktyvoje nurodoma, kad pagal pinigų srautus galima prognozuoti būsimą padėtį rinkoje. Netgi žymus pinigų srauto padidėjimas yra nepakankamas geros įmonės veiklos įrodymas. Net ir didelio pinigų srauto gali nepakakti skolų padengimui, dividendų išmokėjimui. Be to galbūt artimoje ateityje įmonė planuoja ženklias investicijas? Jei neužteks bendrovės turimų vidinių resursų, teks pasinaudoti išoriniu finansavimu, o tai turi tam tikras ribas. Pernelyg didelis išorinis finansavimas - pavojaus signalas bet kuriai įmonei. Pinigų srautų ataskaitos duomenų pagalba nagrinėjama įmonės finansinė būklė. Tai parodo realias įmonės finansavimosi galimybes, realią kreditų grąžinimo galimybę.
Svarbiausias pinigų srautų ataskaitos duomenų uždavinys - parodyti, kuri įmonės veikla kiek atnešė (prarado) pinigų. Jei suformuluoti dar konkrečiau - kokios ūkinės - gamybinės operacijos nulėmė pinigų srautus ir kokios to priežastys. Galų gale, nustačius, kokie pinigų srautai buvo sukurti (išleisti) tam tikroje veikloje, galima spręsti apie įmonės iškeltų sau tikslų siekimą - ar įmonė ištikima savo nustatytai veiklos krypčiai, užfiksuotai įstatuose. Norint objektyviai įvertinti pinigų srautus reikia nustatyti jų lyginamąjį svorį visose įmonės veiklose, stebėti ir analizuoti pinigų srautų keitimosi dinamiką (horizontalioji analizė - kaip rodiklis keičiasi laiko atžvilgiu). Dinamikos analizė padeda išaiškinti, kokie buvo teigiami ir neigiami veiksniai, lėmę tokius pinigų srautus. Pernelyg staigus pinigų srautų padidėjimas reikalauja gilesnės analizės, kodėl taip atsitiko. Įmonės pinigų srautų dinamiką pravartu lyginti su kitomis panašiomis tos pačios šakos įmonėmis (jų dydžiai turi būti panašūs, nes įmonės dydis taip pat lemia pinigų srautus).
Siekiant padidinti pinigų srautų analizės informatyvumą, tikslinga ją modifikuoti pagal atskiras įmonės veiklas. Taip pat svarbu perprasti tam tikrus dėsningumus, kuriuos galima pastebėti įmonei esant tam tikrose gyvavimo stadijose. Įmonei plečiantis reikalingi didesni pinigų srautai, jų poreikis "praryja" grynuosius pinigus, lėšas, gautas iš pagrindinės veiklos; artėjant bankrotui pastebimi kiti dėsningumai. Ypač nuosekliai ir apgalvotai turi būti sprendžiami uždirbtų pajamų, grynų pinigų ir įsipareigojimų santykio klausimai. Dažnai firmos uždirbtas pajamas skuba investuoti ir paversti aktyvais, o atėjus laikui vykdyti įsipareigojimus staiga pritrūksta pinigų. Taigi tarp grynųjų pinigų ir pajamų turi būti išlaikytas reikiamas santykis, kuris leistų nekliudomai vykdyti įsipareigojimus. Tam būtina atlikti pinigų srautų analizę.
Analizuojant reikia nepamiršti infliacijos poveikio gryniesiems pinigams. Norint atlikti horizontalią analizę reikia tinkamai įvertinti pinigus (kursų pasikeitimus). Be to pakitus kursui keičiasi ir savikainos įvertinimas, pajamos iš pardavimų. Pinigai ataskaitose turi turėti išorinę vertę (tą vertę, kuria pinigai cirkuliuoja rinkoje). Žymios infliacijos sąlygomis rodiklių perskaičiavimo būdai kelia tikrai nemažai sunkumų.
1.3.3. Pinigų srautų informacijos valdymo kompiuterizavimo prielaidos ir galimybės
Pinigų srautų informacijos bei visos apskaitinės informacijos efektyviam valdymui šiandien vis plačiau panaudojami kompiuteriai bei speciali programinė įranga [2]. Šiuo metu Lietuvoje yra siūlomi įvairūs lietuviški bei užsienietiški apskaitiniai paketai. Galima paminėti tokius lietuviškus paketus kaip APSKAITA, FINVALDA, LABBIS, SKAITA. Iš vakarietiškų paminėtini KAUFMANN, NAVISION, SCALA. Lietuviški paketai pasižymi pigumu, bet ne vykdomų funkcijų įvairove, todėl jie laikytini ribotais. Užsienyje sukurti produktai yra be abejo brangesni, tačiau jų galimybės yra keliolika kartų didesnės: jų pagalba yra sprendžiami tiek finansinės apskaitos, tiek ir valdymo apskaitos uždaviniai.
Tarkime, programinis paketas SCALA apima bene daugiausia vadybinių funkcijų ir yra išverstas į lietuvių kalbą. Pilno paketo kaina yra apie 10 tūkst. litų. SCALA - tai modulinės struktūros integruota ir integruojanti verslo valdymo ir apskaitos sistema: visa operatyvinė informacija integruojama finansų apskaitos modulyje, jos duomenis galima susieti su kitos prigimties informacinėmis sistemomis. Be kita ko, SCALA apima biudžeto vykdymo ir pinigų srautų planavimą.
Programiniai paketai, suprojektuoti moduliniu principu, pasižymi tokiais privalumais kaip:
1. - greitai gaunama nauda; 2. - greitai ir lengvai gali būti tobulinama ir keičiama, t.y. pritaikoma augantiems informaciniams poreikiams.
Tokio tipo paketus sudaro sistemos šerdis bei visa eilė modulių, kurie gali būti diegiami palaipsniui, t.y. kada to prireikia. Tokiu būdu sumažėja ir pradinės programinės įrangos įsigijimo išlaidos.
1.4. Pinigų srautų informacijos REIKšmė valdymo apskaitai Pinigų srautų informacijos rengimas ir valdymas - tai faktorius, nuo kurio tiesiogiai priklauso konkrečios įmonės finansinis pajėgumas, jos sugebėjimas padengti skolas bei įsipareigojimus.
Kaip buvo parodyta aukščiau, grynasis pinigų srautas, o ne pelnas tiesiogiai lemia įmonės finansinį pajėgumą. Įmonė gali uždirbti didelius pelnus ir tuo pačiu būti nemokia, nes tam tikros pelno sumos užbirbimas nesutampa su atitinkamos pinigų srautų sumos įplaukimu į įmonės kasą atitinkamu periodu. Pinigų srautų informacijos rengimas bei
valdymas yra vienas iš pagrindinių valdymo apskaitos tikslų, nes juk
pagrindinė valdymo apskaitos paskirtis - įmonės administracijai ir
valdytojams (menedžeriams) teikti informaciją, kuria vadovaudamiesi, jie
galėtų taip organizuoti gamybą, kad įmonė kuo efektyviau panaudotų turimus
išteklius kuo didesniam pelnui uždirbti [10]. Dar daugiau, tinkamas ir
korektiškas pinigų srautų informacijos rengimas bei valdymas užtikrina ne tik
efektyvų piniginių išteklių panaudojimą, bet taip pat užtikrina įmonės
likvidumą, t.y. gebėjimą apmokėti savo įsipareigojimus, o tuo pačiu ir
finansinį pajėgumą bei gyvybingumą. Tinkamas ir korektiškas pinigų srautų
informacijos rengimas bei valdymas ypatingai svarbus greitai augančioms
įmonėms. Greitai augant įmonės gaminių ar teikiamų paslaugų pardavimams, tuoj
pat ima augti ir žaliavų bei darbų jėgos poreikis. Reikia turėti omenyje tai,
kad už pateiktus išteklius reikia susimokėti prieš tai, kaip pinigai už
parduotą produkciją atsidurs įmonės kasoje arba banko sąskaitoje. Tokiu būdu
atsirandantis "plyšys" tarp užbirbto pelno ir grynųjų pinigų srautų
gali tokią įmonę sparčiai privesti prie bankroto. Panagrinėkime konkretų pavyzdį,
pasiremdami skaičiais [pagal 1]. Tarkime, kad įmonė "Mega Audio"
yra nedidelė muzikos prekių parduotuvė. Įmonės pradinis kapitalas 10 000 Lt.,
be to, savininkas tikisi paimti tokio pat dydžio paskolą iš banko.
Projektuojama Pelno (nuostolio) ataskaita pusei metų atrodo taip:
5.
lentelė. "Mega Audio"
prognozuojama Pelno (nuostolio) ataskaita Atrodo, kad planuojamas pelnas yra
pakankamas tiek paskolos amortizavimo išlaidoms padengti, tiek ir savininko
poreikių patenkinimui, tačiau pažiūrėkime į projektuojamą pinigų srautų
ataskaitą:
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
