Daugelis pasaulio valstybių yra patyrusios didesnio ar mažesnio masto bankų krizes. Bankų krizės paveikia labai daug kitų susijusių įmonių, dėl likvidumo problemų gali kilti grandininė reakcija ir atsirasti likvidumo problemų kituose bankuose, todėl šiame sektoriuje iškilusios sisteminės problemos dažnai priverčia vyriausybes imtis priemonių, siekiant atkurti pasitikėjimą bankais, atstatyti jų likvidumą bei mokumą. Tačiau bankai restruktūrizuojami ne tik kilus krizėms. Nors ir mažesniais mastais, tačiau dažnai bankų sektorius pertvarkomas “prevenciškai”, tai yra siekiant užkirsti kelią galimiems didesniems sunkumams ateityje.

Pereinant į rinkos ekonomiką bankų sektorių turėjo pertvarkyti visos posocialistinės valstybės. Ne išimtis ir Lietuva 1995 – 1996 metais patyrusi bankų krizę. Sustabdžius dviejų didelių privačių komercinių bankų veiklą, dviems dideliems komerciniams bankams paskelbus bankrotą bei išryškėjus problemos valstybiniuose bankuose Lietuvos Vyriausybė turėjo imtis veiksmų pertvarkydama bankų sektorių. Restruktūrizavimo procesas tęsiasi iki šiol – 2001 metų balandžio mėnesį buvo baigtos derybos ir pasirašyta pardavimo sutartis su Lietuvos taupomojo banko (LTB) pirkėju, dar laukia Lietuvos žemės ūkio banko (LŽŪB) privatizavimas. Derantis su galimais bankų pirkėjais išryškėja vis naujos problemos šiuose bankuose, kurios arba neišvengiamai atsispindės parduodamų bankų akcijų paketų kainoje, arba iškilusias problemas iki pardavimo turės išspręsti bankų savininkė – Vyriausybė. Taigi 1990 metais prasidėjęs bankų sektoriaus kūrimas ir pertvarkymas vis dar tęsiasi ir bankų restruktūrizavimo tema Lietuvoje nepraranda aktualumo. Nuo dabar padarytų sprendimų priklausys bankų sektoriaus raida ateityje, kokie užsienio bankai dar ateis į Lietuvos finansų rinką.

Šią darbo temą pasirinkau norėdamas palyginti Vidurio Europos šalių, anksčiau pradėjusių bankų restruktūrizavimą, patirtį, su Lietuvoje padarytais sprendimais bei pabandyti suformuluoti galimus scenarijus, kaip galėtų būti tęsiamas valstybinių bankų pertvarkymas. Darbo tikslas – įvertinti sprendimus, priimtus restruktūrizuojant Lietuvos bankus, Vidurio Europos šalių kontekste bei pateikti kitus galimus įvykių scenarijus, pritaikant, kur tai yra įmanoma, geriausią Vidurio Europos šalių patirtį bei suformuluoti pasiūlymus, kokie galėtų būti priimti sprendimai tęsiant bankų pertvarkymą bei privatizavimą.

Darbo rengimo metu vyko ir buvo užbaigtos derybos dėl LTB privatizavimo, todėl kai kuriuos darbe pateiktus pasiūlymus dėl valstybinių bankų restruktūrizavimo bei privatizavimo reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad LTB dar buvo valstybinis bankas ir privatizavimo proceso ateitis buvo neaiški.

Darbo pradžioje apžvelgsiu, kaip kilo krizės trijose Vidurio Europos šalyse: Čekijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje, kokių veiksmų buvo imtasi restruktūrizuojant bankų sektorių. Šias tris valstybes pasirinkau kaip didžiausią pažangą, kuriant rinkos ekonomiką, padariusias Vidurio Europos šalis, ką liudija ir jų pakvietimas pradėti derybas dėl narystės Europos sąjungoje jau pirmajame rate. Visoms šioms šalims, kuriant rinkos ekonomiką reikėjo pertvarkyti bankų sektorių. Visose šalyse bankai susidūrė su įvairiomis problemomis, kurias daugiausiai lėmė sisteminė rizika, susijusi su visos ekonomikos pertvarkymu, ir dėl ko į bankų restruktūrizavimą turėjo įsikišti Vyriausybė. Šiose šalyse kilusios problemos buvo sprendžiamos skirtingais būdais ir įvairiose srityse buvo pasiekti geresni arba blogesni rezultatai.

Antrojoje darbo dalyje apžvelgsiu Lietuvoje atliktus veiksmus pertvarkant daugiausiai valstybinius bankus bei bandymus atnaujinti su problemomis susidūrusių privačių bankų veiklą.

Trečiojoje darbo dalyje, gretindamas Čekijos, Lenkijos ir Vengrijos patirtį, pabandysiu suformuluoti galimus scenarijus, kaip galėtų arba galėjo būti sprendžiamos didžiausios valstybinių bankų problemos Lietuvoje bei pateikti jų įvertinimą.

Darbe nebus smulkiai nagrinėjamos bankų restruktūrizavimo priemonės, jų poveikis bankų balansams bei jų privalumai ir trūkumai. Bankų restruktūrizavimą nagrinėsiu sistemiškai – tai yra išryškindamas visam sektoriui aktualias problemas bei pateikdamas scenarijus, kaip jas sprendė ar galėtų spęsti Vyriausybė.

Apžvelgiant užsienio šalių patirtį daugiausia naudotasi įvairiais užsienio autorių straipsniais, centrinių bankų pateikiamomis kredito įstaigų veiklos apžvalgomis bei statistiniais duomenimis, pateikiamais internete. Lietuvos bankų restruktūrizavimui analizuoti naudojaus Lietuvos Respublikos Seimo interneto tinklapyje esančia teisės aktų duomenų baze. Konkrečių komercinių bankų finansiniai duomenys paimti iš viešai skelbiamų finansinių ataskaitų bei Lietuvos informacijos instituto išleistų bankų žinynų.