Turto vertės nustatymas

 

 

MSDB

 

Turinys

 

 

Pirma dalis

 

Įvadas

1. Įmonės charakteristika

     1.1.Teisinė charakteristika

     1.2.Techninė charakteristika

1.3.  Ekonominė charakteristika

1.4.  Veiklos sritys

1.5.  Finansinė būklė

1.6.  Funkcionavimo problemos

2. UAB “Trikon” vertinimo teoriniai bei metodiniai klausimai

       2.1. Pagrindiniai vertinimo apibrėžimai bei sąvokos

       2.2.Vertinimo principai

       2.3. Vertinimo metodai

 

Antra dalis

 

3. Trumpa  UAB “Trikon” turto charakteristika

         3.1. Kilnojamo turto charakteristika

         3.2. Nekilnojamo turto charakteristika

4. UAB “Trikon” turto vertės nustatymas

4.1. Turto įvertinimo sutartis

4.2. Techninė užduotis

4.3. Buto apžiūrėjimo aktas

4.4. Turto įvertinimo ataskaita

4.5. Turto vertės nustatymo pažyma

Išvados

 

 

Pirma dalis

 

 

Įvadas

 

 

Šis darbas yra skirtas tam, kad supažindintume su įmonės turto vertinimo galimybėmis, niuansais bei parodytume, kaip galima vienu iš galimų metodų įvertinti betkokios įmonės turtą. Būtent šiame darbe yra daug turto vertinimo apibrėžimų, kurie padeda įsivaizduoti bei susigaudyti apie ką šiame darbe yra kalbama.

Kaip pavyzdys yra paimta maža gamybinė įmonė, t.y. UAB “Trikon”, kurios pajamos yra labai mažos, turto taip pat turi labai mažai, o tai palengvina darbą, nes yra daug lengviau susigaudyti skaičiuose kai jų yra mažai bent pradžioje darbo.

Šios įmonės turto vertei apskaičiuoti bus pasirinktas ****** turto vertės nustatymo metodas. Prieš tai pirmoje darbo dalyje yra aprašyti visi galimi turto vertinimo metodai.

Visi darbo rezultatai yra pateikti lentelėse, kad būtų lengviau naudotis, o taip pat išvados apie atliktą UAB “Trikon” įvertintą turtą.

 

 

1.Įmonės charakteristika

 

Šiame darbe yra nagrinėjama UAB “Trikon” finansinė-ekonominė, teisinė bei techninė būklė, o taip pat bandoma įvertinti įmonės valdomas turtas. Taip pat bus stengiamasi parodyti kokią įtaką betkokios įmonės egzistavimui turi jos valdomas turtas, kokios pakraipos gali būti turtas bei kaip juo disponuoti nenusižengiant įstatymams.

 

1.1.  Teisinė charakteristika

 

Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių įstatymus 1990 m. gegužės 8 d., o vėliau su įvairiais pataisymais, tiek akcinė bendrovė, tiek uždara akcinė bendrovė gali būti steigiama bet kuriai Lietuvos Respublikos Įstatymų nedraudžiamai veiklai. Visus veiklos ribotumus nustato Įmonių įstatymas.

Pagal Įmonių įstatymą UAB yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo, t.y. bet kokie įmonės įsipareigojimai yra nesiejami su kitu akcininkų turtu. O taip pat įstatymo yra nustatyta mažiausia kapitalo riba – 10 000 litų.

Taip pat yra sudaromi bendrovės įstatai – tai teisinis dokumentas, kuriu bendrovė tiesiogiai vadovaujasi savo veikla. Šių įstatų turinį bei nuostatas reglamentuoja taip pat Įmonių įstatymas.

Bendrovės visos teisės bei pareigos išvardytos Įstatymo 13 straipsnyje. Keli iš jų, t.y. pagrindiniai:

-                      kiekviena bendrovę turi turėti pavadinimą;

-                      bendrovė turi teisę skirti pinigų labdarai ar paramai;

-                      bendrovė turi teisę nustatyti savo produkcijos kainą, įkainius bei tarifus;

-                      yra įvairios akcininkų tesės su daugelio išlygų pagal Įstatymą;

-                      bendrovė turi teisę nustatyti bendrovės įstatuose

-                      kai kurias akcininkų teisių išlygas;

-             bei kitos teisė pateiktos įstatyme.

 

Įstatymas nustato ir valdymo organus, kurie galėtų būti:

-                      visuotinis akcininkų susirinkimas;

-                      stebėtojų taryba;

-                      valdyba;

-                      administracijos vadovas.

 

Įstatymas nustato bendrovės kapitalo sudėtines dalis ir jo formavimo būdus. Pirmiausiai bendrovės kapitalas yra skirstomas į 2 dalis: nuosavą bei skolintą.

Pagal Įstatymo 30 straipsnio 2 dalį yra nustatytos tokios bendrovės nuosavo kapitalo sudėtinės dalys:

-                      įstatinis kapitalas;

-                      akcijų priedai (nominalios vertės perviršijimai);

-                      perkainojimo rezervai;

-                      privalomasis rezervas;

-                      paskirstytinieji, nepaskirstytinieji ir kiti įstatymų numatyti rezervai;

-                      nepaskirstytas pelnas (nuostolis);

-                      dotacijos ir negražintos subsidijos;

-                      atidėtosios išlaidos.

 

O taip pat įstatymas reglamentuoja ir bendrovės finansinių išteklių formavimo šaltinius.

 

 

1.2.  Techninė charakteristika

 

 

UAB “Trikon” – tai gamybinė įmonė, kuri nuomoja patalpas, perka medžiagas, vykdo gamybą bei realizuoja produkciją. Šioje įmonėje dirba 15 žmonių, iš kurių 5 sudaro administracinį padalinį, o likusieji 10 – darbininkai, kurie vykdo gamyba bei pelno pagrindines įmonės pajamas.

Šiai įmonei (kaip nuosavybė) priklauso 7 siuvimo mašinos, kurių kainos yra skirtingos. Šis kainų skirtumas  priklauso nuo siuvimo mašinos markės, įsigijimo datos, nusidėvėjimo laipsnio bei kitų aplinkybių. Taip pat yra lyginimo aparatas bei kirpimo mašina, kurie palengvina sukirpėjos darbą, nes ši įmonė atlieka masinius užsakymus atsižvelgdama į sezoninius vartotojų poreikius.

 

 

1.3.  Ekonominė charakteristika

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, UAB “Trikon” pristato valstybinei mokesčių inspekcijai šias ataskaitas:

-                      Kas mėnesį PVM deklaraciją;

-                      Kas ketvirtį bei kas metai pelno (nuostolio) ataskaitas;

-                      Buhalterinis balansus, kurį galima pavadinti kaip firmos finansinės būklės ataskaita bei ji dažniausiai sudaroma finansinių arba kalendorinių metų pabaigoje. Jame parodoma: koks firmos turtas ( ilgalaikis ar trumpalaikis) ir kam jis priklauso, koks nuosavas kapitalas bei koks skolintas kapitalas. Dažniausiai įmonės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, kad būtų lengviau sudaryti patį balansą.

-                      Juridinių asmenų finansinius rezultatus;

-                      Pinigų srautų ataskaitą.

 

UAB “Trikon” akcinį kapitalą sudaro 100 akcijų, kurių bendra vertė yra 10000 Lt., o vienos akcijos nominali kaina  100 Lt. Iš viso šiomis dienomis yra įnešta 70 % akcininkų grynais pinigais.

Šiuo metu įmonė egzistuoja gana sunkiai, nes turi sukaiptas atsargas sandeliuose ir iki kitos žiemos negalės realizuoti. Dėl šios priežasties yra atskaičiuoti gamybos kaštai bei nuolat kas mėnesį yra skaičiuojami sandėliavimo kaštai, bet realizacijos pajamų nėra, nes gaminiai nepakliuvo į apyvartą.

 

1.4.  Veiklos sritys

 

UAB “Trikon” užsiima gamyba, t.y. siuvimas. Šioje įmonėje pagrindinė produkcija yra sportiniai kostiumai, bei žiemos sezonu bando realizuoti pasiūtus gaminius iš kailių.

UAB “Trikon” perka medžiagas iš pagrindinio tiekėjo Vokietijos firmos “Gembel” bei iš kitų papildomai. Kailius perka iš Kėdainių kailių fabriko.

Realizuoja produkciją mažose parduotuvėse pagal jų užsakymus, dalį eksportuoja į Europos Rytų valstybes bei turguose.

 

1.5.  Finansinė būklė

 

Bet kurios firmos veiklos vykdymui reikalingas turtas, kurį naudojant būtų galima gauti pajamas bei atėmus išlaidas uždirbti pelną, o ne patirti nuostolius. Turto įsigijimui firma pirmiausiai turi sukaupti kapitalą skolų arba akcijų pavidalu. Skolų rūšys yra įvairios:

-                      trumpalaikės ir ilgalaikės;

-                      su mokamais procentais ir be jų;

-                      apdraustas ir neapdraustas.

Akcinį kapitalą gali sudaryti:

-                      paprastos ir priveligijuotos akcijos;

-                      nepaskirstytas pelnas ir rezervai.

 

Šioje įmonėje yra labai mažai turto, nes ji yra pati labai maža bei vykdo gamybą mažais kiekiais. Jai nepriklauso gamybinės patalpos, dėl to įmonė priversta nuomotis. Jinai turi tik įrengimus, kurių vertėlabai maža ir likvidavimo atveju įmonė labai mažai gautų juos pardavusi. Antroje darbo dalyje bus bandoma įkainuoti butą, kurį nori nupirkti įmonės vadovė. Tai bus vienintelės patalpos, kurios priklausys įmonei ir bus naudojamos kaip biuras vadovei, buhalterai, kasininkei bei tiekėjui.

 

 

1.6.  Funkcionavimo problemos

 

UAB “Trikon” yra maža gamybinė įmonė, kuri egzistuoja tik atlikdama gamybą bei realizuodama savo produkciją. Jinai neturi savo patalpų, dėl to tenka nuomotis ir tai kainuoja nemažus pinigus. Gerai, kad turi savo įrengimus, t.y. investuoti pinigai kurie neša pajamas atliekant su jais gamybą. UAB “Trikon” neužsiima papildoma veikla ir ji neturi papildomų pajamų. Jeigu nepavyksta realizuoti savo produkcijos bent kelis mėnesius, tai įminė patiria nemažą nuostolį. 1996 metais šiai įmonei sunkiai sekėsi surasti tinkamus vartotojus bei tiekėjus, kurie parduotų medžiagas už ganėtinai mažas kainas. Tais metais darbuotojai buvo keliems mėnesiam išleisti neapmokamų atostogų priverstinai, nes sandėliai buvo pilni produkcijos, o nevyko prekyba. Vėliau pavyko padėtį stabilizuoti, bet nuolatos gresia panaši situacija, nes ši įmonė neturi pakankamai lėšų, kad galėtų užkariauti didelę rinkos dalį.

 

 

2.UAB “Trikon” vertinimo teoriniai bei metodiniai klausimai

 

Lietuvos Respublikoje stengiamasi plėtoti vieną pagrindinę turto vertės nustatymo sistemą, kuri pagrysta bendraisiais turto vertės nustatymo principais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 440 “Dėl turto vertės nustatymo”.

 

2.1. Pagrindiniai vertinimo apibrėžimai

bei sąvokos

 

Šioje metodikoje yra vartojamos įvairios sąvokos bei apibrėžimai, su kuriais būtų geriau iš anksto susipažinti. Kaip pagrindinės sąvokos būtų šios:

-                      Turtas – tai vertę ir savininką turintys ekonominiai ištekliai, kuriais disponuoja ekonominis subjektas. Turtą sudaro materialūs ir nematerialūs objektai. Turtas pagal pobūdį gali būti nekilnojamas ir kilnojamas;

-                      Nekilnojamas turtas – žemė ir su ja siję objektai, kurių buvimo vietos negalima pakeisti, nekeičiant jų naudojimo paskirties arba nemažinant jų vertės;

-                      Kilnojamas turtas - turtas, kurį galima perkelti iš vienos vietos į kitą nekeičiant jų esmės, iš esmės nemažinant jų vertės ar be didelės žalos jų paskirčiai, jeigu įstatymai nenumato ko kita;

-                      Verslas – juridinio ar fizinio asmens veikla, kuriai naudojami ekonominiai ištekliai, kuria siekiama gauti pajamų bei pelno ir už kurią šis asmuo atsako savo turtu;

-                      Turto vertintojas – nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo, turintis atitinkamą išsimokslinimą oficialiai pripažintoje mokymo institucijoje, kvalifikacinį turto vertintojo pažymėjimą ir pakankamai patirties bei kompetencijos, kad galėtų įvertinti turtą;

-                      Užsakovas – juridinis ar fizinis asmuo, sudaręs su turto vertintoju turto vertinimo sutartį;

-                      Turto vertinimas – nešališkas turto vertės apskaičiavimas, apimantis vertinamo turto aprašymą, vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje;

-                      Vertinamas objektas – tai materialus ar nematerialus turtas ar jo dalis, numatytas turto vertinimo procedūrai;

-                      Vertė – prekių (paslaugų) ar kito turto naudingumas tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą vertinimo metodą. Vertė gali būti kelių pakraipų;

·                                        rinkos vertė būtų apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių tą turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto pateikimo į rinką;

·                                        atstatomoji vertė būtų vertinimo metu nustatyta pinigų suma, kurios reikėtų tokių fizinių ar eksploatacinių savybių objektui sukurti;

·                                        naudojimo vertė – vertinimo metu apskaičiuota suma, atspindinti turto ekonominį naudingumą, kur naudingumas – tai turto geba tenkinti jo naudotojo poreikius konkrečiomis sąlygomis;

 

-                      Kaina – tai pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas);

Žinoma yra žymiai daugiau apibrėžimų bei sąvokų, kai čia pabandyta bent pagrindinius surašyti. Kitus, kurie bus reikalingi, bandysiu pateikti skyriuose.

 

2.2. Vertinimo principai

 

Turto vertė nustatoma atsižvelgiant į pagrindinius kriterijus, kurie nulemia vertę. Pagrindiniai kriterijai būtų šie:

-                      Pasiūla ir paklausa, tiesiogiai sąlygojančios rinkos kainų svyravimus;

-                      Konkurencija, sąlygojanti ūkinės-komercinės paskirties turto paklausą bei naudingumą;

-                      Pakeitimas kitu turtu – principas, kai atsižvelgiama į tai, kad turto vertei turi įtakos panašaus objekto įsigijimo kaina;

-                      Išoriniai veiksniai;

-                      Patobulinimas;

-                      Pajamų didėjimo įtaka;

-                      Ekonominių pokyčių įtaka;

-                      Socialiniai lūkesčiai, mada bei skonis bei dar nemažai kitų veiksnių, nuo kurių iš dalies priklauso turto vertė.

 

2.3. Vertinimo metodai

 

Kad būtų tinkamai įvertintas betkoksai turtas, galima taikyti vieną iš kelių metodų. Kiekvienu atveju yra pasirenkamas tas metodas, pagal kurį yra patogiau įvertinti turtą ar užsakovas pageidauja būtent tuo metodu įvertinti, žinoma, jeigu nėra kitų kokių nors apribojimų. Iš viso šių metodų yra 3, t.y.:

·     palyginamosios vertės metodas;

·     atstatomosios vertės metodas;

·     naudojamų pajamų vertės metodas.

 

Palyginamosios vertės metodas, tai metodas, kurio esmė yra palyginimas, t.y. nustatant turto vertę rinkoje, palyginamos panašių turto objektų sandorių kainos, atsižvelgiant į vertinamo objekto ir analogų skirtumus.vertinant turta šiuo metodu, tiesiogiai taikomas pakeitimo kitu turtu principas.

Taikant šį metodą turto vertintojas turi surinkti kiek įmanoma daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorius. Ši informacija gali būti ieškoma įvairiuose įmanomuose šaltiniuose. Palyginant nepatartina vadovautis turto verte, už kurią turtas buvo įsigytas pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminį privatizavimo įstatymą.

Turto vertintojas tyri pasižymėti visas nepanašias vertinamojo ir palyginamojo turto vertę. Bendra vertinamo turto vertė apskaičiuojama pagal formule:

 

RV=PK+PV,

 

Kur RV yra vertinamo objekto rinkos vertė;

PK yra palyginamojo objekto pardavimo kaina;

PV yra patikslinimų vertė.

 

Norint apskaičiuoti patikslinimų dydžius, palyginami turimi duomenys ir nustatomi pataisos koeficientai:

- Laiko pataisos koeficientas, parodantis rinkos vertės kitimo dydį;

-                      Vietovės pataisos koeficientas, kai palyginamieji vertinamo objekto analogai yra kitoje vietovėje;

-                      Finansavimo sąlygų pataisos koeficientas, kai palyginamieji objektai buvo pirkti-parduoti šiek tiek skirtingomis sąlygomis;

-                      Kiti pataisos koeficientas, išreiškiantys vertinamo objekto ir palyginamojo analogo fizinių savybių ir naudojimo sąlygų skirtumus.

 

Kai kuriais atvejais nustatant patikslinimų sumą galima remtis atstatomosios vertės metodu.

 

Atstatomosios vertės metodas, tai metodas, kurio metu turto vertė nustatoma dviem etapais:

Nustatomi vertinamo objekto atstatymo kaštai (vertinamo objekto atkūrimas arba pakeitimas kitu objektu);

Nustatoma vertinamo objekto nusidėvėjimo vertė.

 

Vertinamas objektas, kurio vertė nustatoma šiuo metodu, konkrečiai ištiriamas, suskaidomas į elementus, kuriems sukurti, pagaminti, įrenkti ar pastatyti yra nustatyta rinkos kaštų duomenų bazė, t.y. apimties vienetai bei šiems vienetams sukurti, sukurti, įrengti ar pastatyti nustatytos tiesioginės išlaidos, pridėtinės išlaidos, taip pat vidutinis šios produkcijos kūrėjo, gamintojo, statytojo pelnas.

Askaičiuota objekto kaštų vertė gali būti tikslinama tuo atveju, jeigu duomenų bazėje esantys kaštai dėl infliacijos atsilieka nuo vertinimo metu esamų rinkos kaštų. O taip pat tuo atveju, jeigu nėra atnaujintos rinkos kaštų duomenų bazės, nėra kurio nors vertinamo elemento rinkos kaštų duomenų bazės.

Turtas nusidėvi trimis aspektais:

-                      Fizinis nusidėvėjimas;

-                      Funkcinis nusidėvėjimas;

-                      Ekonominis nusidėvėjimas.

 

O visa vertinamo objekto nusidėvėjimo vertė apskaičiuojama pagal formulę:

 

NV=FN+TN+EN,

 

Kur NV nusidėvėjimo vertė

FN fizinio nusidėvėjimo vertė

TN funkcinio nusidėvėjimo vertė

EN ekonominio nusidėvėjimo vertė

Tais atvejais, kai vertinamas objektas yra nekilnojamas turtas su žemės sklypu, atskirai palyginamosios vertės metodu nustatoma žemės vertė

Bendroji atstatomosios vertės metodu nustatyta vertinamo objekto vertė yra:

 

AV=AK-NV+ŽV,

 

Kur AV yra vertinamo objekto atstatomoji vertė;

AK yra vertinamo objekto atstatymo kaštų vertė;

NV yra vertinamo objekto nusidėvėjimo vertė;

ŽV yra žemės sklypo vertė;

 

Naudojimo pajamų vertės metodas taip pat gali būti sėkmingai naudojamas įvertinant turtą. Bet šis metodas yra naudojamas tik tokiam turtui įvertinti, kuris teikia pinigines pajamas arba kitokią kiekinę matuojamą naudą. Šiuo metodu turto vertė nusatatoma dviem būdais:

1.    Paprastų (tiesioginių) naudojimo pajamų kapitalizavimo būdu;

2.    Pinigų srauto diskontavimo būdu.

 

Pirmuoju būdu vertinamo naudojamo turto vertė apskaičiuojama surandant dabartinę tikėtiną naudojimo pajamų vertę. Turto naudojimo pajamos apskaičiuojamos, atėmus iš visų pajamų su turtu susijusias išlaidas. Gautinos tikėtinos pajamų sumos diskontuojamos iki dabartinės vertės, atsižvelgiant į tikėtiną jų gavimo laikotarpį ir riziką.

Dabartinė vertė - ateities pinigų srauto vertė, diskontuota pinigų srauto riziką atspindinti norma.

Tęstinumo vertė – vertės sudedamoji dalis, parodanti turto vertę, pasibaigus prognazuojamam laikotarpiui.

 

Antrasis būdas dažniausiai taikomas įvertinti verslą ir yra susijęs su įmonės investavimo projektu. Vertinama pagal formulę:

 

VV=Vn+Vs,

 

Kur Vn - verslo savininkų nuosavybės vertė;

Vs - verslo skolų vertė.

Priklausomai nuo vertinamo verslo pobūdžio, verslo savininkams tenkantis pinigų srautas susideda iš dividendų, naujos vertybinių popierių emisijos ir kitų tokio pobūdžio piniginių ir nepiniginių išmokų.

Jeiturtas yra nuomojamas, tai savininkams tenkantis pinigų srautas yra pajamos iš nuomos.

Rizikos įvertinimo modelio pasirinkimas kiekvienu atveju priklauso nuo galimybės gauti patikimus duomenis, kurie yra reikalingi atlikti skaičiavimams.

Laisvo pinigų srauto diskontui taikoma norma turi apimti visų finansavimo šaltinių kaštus, įvertinus jų dalį bendrame kapitale.

VV nustatoma pagal du pinigų srautų laikotarpius:

1.    Prognozuojamas laikotarpis;

2.    Po prognozuojamo laikotarpio (tęstinumo vertė).

 

Kuris yra tinkamiausias būdas sprendžia turto vertintojas, prieš tai susipažines su tiriama įmone bei turtu.

 

Antra dalis

 

3.Trumpa  UAB “Trikon” turto charakteristika

 

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turtas – tai vertę bei savininką turintys ekonominiai ištekliai, kuriais disponuoja ekonominis subjektas.

Turtas yra teisinė sąvoka. Šiaip turtas susideda iš privačios nuosavybės teisių.

Turtas gali būti skirstomas pagal kelis pagrindinius aspektus,t.y. jis gali būti:

-                      kilnojamas ir nekilnojamas, pagal turto vertinimo aspektą;

-                      materialus ir nematerialus, pagal materialinę išraišką;

-                      piniginis ir nepiniginis, pagal piniginę išraišką;

-                      pagal turto paskirtį arba naudojimo pobūdį gali būti pinigai, žemė, transporto priemonės, skolos kokiai nors įmonei;

-                      pagal užbaigtumo laipsnį gali būti gatavi gaminiai, nebaigta gamyba, žaliavos bei medžiagos.

Atskirai pakalbėsime apie UAB “Trikon”  kilnojamą turtą bei nekilnojamą.

 

3.1. Kilnojamo turto charakteristika

 

Pagal apibrėžimą kilnojamas turtas tai yra turtas, kurį galima perkelti iš vienos vietos į kitą, nekeičiant jo esmės, iš esmės nemažinant jo vertės arba be didelės žalos jo paskirčiai, jeigu įstatymai nenumato kokių nors kitų sąlygų.

UAB “Trikon” visą turtą sudaro kilnojamas turtas, t.y. ji turi tik kelias siuvimo mašinas, sukirpimo bei lyginimo stalus, o taip pat visus darbui reikiamus įrankius. Visas turtas yra kaupiamas pastoviai, t.y. jeigu įmonė turi daugiau pinigų, už kuriuos gali nusipirkti inventorių, tai tuo metuir perka. Šiomis dienomis yra pora penkių metų senumo siuvimo mašinų, trys yra visai naujos, t.y. tik pernai nupirktos.

 

3.2. Nekilnojamo turto charakteristika

 

Nekilnojamas turtas tai yra žemė ir su ja susiję objektai, kurių buvimo vietos negalima pakeisti nekeičiant jų naudojimo paskirties arba nemažinant vertės.

UAB “Trikon” neturi nekilnojamo turto, nes jos pajamos yra labaimažos ir ji neišgali už savo pinigus nusipirkti nekilnojamo turto. Šiai įmonei tenka nuomotis patalpas, kad galėtų atlikti gamybą.

 

4.UAB “Trikon” turto vertės nustatymas

 

UAB “Trikon” vadovė nusprendė įsigyti patalpas biurui, kur galėtų dirbti administracijos darbuotojai, nes prie cehui nuomojamų patalpų nėra atskiro kambario būtent darbui susijusio su popierizmu. Kad įsigytų butą, buvo pakviesti turto vertintojai, kurie turėjo įvertinti butą.

 

4.1. Turto įvertinimo sutartis

 

p.Vida Janulienė, toliau vadinama užsakovu, ir p.Edvinas Eimontas, toliau vadinamas turto vertintoju, 1997 metų balandžio 15 dieną sudarė turto įvertinimo sutartį.

 

Sutarties sąlygos ir šalių įsipareigojimai:

 

1.Užsakovas pateikia turto vertinimui reikalingus dokumentus bei informaciją, kuriuos nurodo turto vertintojas.

2.Turto vertintojas privalo pateikti išsamią turto įvertinimo ataskaitą ne vėliau kaip 1997 metų balandžio 30 dieną.

3.Už suteiktas paslaugas užsakovas privalo sumokėti turto vertintojui 2000 Lt.

4.Turto vertinimo etapai vyksta nustatytu grafiku.

5.Už suteiktą klaidingą informaciją užsakovas baudžiamas užsakymo vertės bauda, o turto įvertinimo ataskaita netenka juridinės galios.

6.Už klaidingą įvertinimą turto vertintojas baudžiamas užsakymo vertės bauda ir privalo sumokėti papildomo turto įvertinimo išlaidas.