|
Turto
vertės nustatymas MSDB Turinys Pirma dalis Įvadas1.
Įmonės charakteristika
1.1.Teisinė charakteristika
1.2.Techninė charakteristika 1.3.
Ekonominė charakteristika 1.4.
Veiklos sritys 1.5.
Finansinė būklė 1.6.
Funkcionavimo problemos 2.
UAB Trikon vertinimo teoriniai bei metodiniai
klausimai
2.1. Pagrindiniai vertinimo apibrėžimai bei sąvokos
2.2.Vertinimo principai
2.3. Vertinimo metodai Antra dalis 3.
Trumpa UAB Trikon turto charakteristika
3.1. Kilnojamo turto charakteristika
3.2. Nekilnojamo turto charakteristika 4.
UAB Trikon turto vertės nustatymas 4.1.
Turto įvertinimo sutartis
4.2.
Techninė užduotis 4.3.
Buto apžiūrėjimo aktas 4.4.
Turto įvertinimo ataskaita
4.5.
Turto vertės nustatymo pažyma
Išvados Pirma dalisĮvadas
Šis
darbas yra skirtas tam, kad supažindintume su įmonės
turto vertinimo galimybėmis, niuansais bei parodytume,
kaip galima vienu iš galimų metodų įvertinti
betkokios įmonės turtą. Būtent šiame darbe yra daug
turto vertinimo apibrėžimų, kurie padeda įsivaizduoti
bei susigaudyti apie ką šiame darbe yra kalbama. Kaip
pavyzdys yra paimta maža gamybinė įmonė, t.y. UAB Trikon,
kurios pajamos yra labai mažos, turto taip pat turi
labai mažai, o tai palengvina darbą, nes yra daug
lengviau susigaudyti skaičiuose kai jų yra mažai bent
pradžioje darbo. Šios
įmonės turto vertei apskaičiuoti bus pasirinktas
****** turto vertės nustatymo metodas. Prieš tai
pirmoje darbo dalyje yra aprašyti visi galimi turto
vertinimo metodai. Visi
darbo rezultatai yra pateikti lentelėse, kad būtų
lengviau naudotis, o taip pat išvados apie atliktą UAB
Trikon įvertintą turtą. 1.Įmonės
charakteristika Šiame darbe yra
nagrinėjama UAB Trikon finansinė-ekonominė,
teisinė bei techninė būklė, o taip pat bandoma įvertinti
įmonės valdomas turtas. Taip pat bus stengiamasi
parodyti kokią įtaką betkokios įmonės egzistavimui
turi jos valdomas turtas, kokios pakraipos gali būti
turtas bei kaip juo disponuoti nenusižengiant įstatymams. 1.1.
Teisinė charakteristika Pagal Lietuvos
Respublikos Įmonių įstatymus 1990 m. gegužės 8 d., o
vėliau su įvairiais pataisymais, tiek akcinė bendrovė,
tiek uždara akcinė bendrovė gali būti steigiama bet
kuriai Lietuvos Respublikos Įstatymų nedraudžiamai
veiklai. Visus veiklos ribotumus nustato Įmonių įstatymas. Pagal Įmonių įstatymą
UAB yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo, t.y.
bet kokie įmonės įsipareigojimai yra nesiejami su kitu
akcininkų turtu. O taip pat įstatymo yra nustatyta mažiausia
kapitalo riba 10 000 litų. Taip pat yra sudaromi
bendrovės įstatai tai teisinis dokumentas, kuriu
bendrovė tiesiogiai vadovaujasi savo veikla. Šių įstatų
turinį bei nuostatas reglamentuoja taip pat Įmonių įstatymas. Bendrovės
visos teisės bei pareigos išvardytos Įstatymo 13
straipsnyje. Keli iš jų, t.y. pagrindiniai: -
kiekviena bendrovę turi turėti pavadinimą; -
bendrovė turi teisę skirti pinigų labdarai ar paramai; -
bendrovė turi teisę nustatyti savo produkcijos kainą,
įkainius bei tarifus; -
yra įvairios akcininkų tesės su daugelio išlygų
pagal Įstatymą; -
bendrovė turi teisę nustatyti bendrovės įstatuose -
kai kurias akcininkų teisių išlygas; -
bei kitos teisė pateiktos įstatyme. Įstatymas
nustato ir valdymo organus, kurie galėtų būti: -
visuotinis akcininkų susirinkimas; -
stebėtojų taryba; -
valdyba; -
administracijos vadovas. Įstatymas
nustato bendrovės kapitalo sudėtines dalis ir jo
formavimo būdus. Pirmiausiai bendrovės kapitalas yra
skirstomas į 2 dalis: nuosavą bei skolintą. Pagal
Įstatymo 30 straipsnio 2 dalį yra nustatytos tokios
bendrovės nuosavo kapitalo sudėtinės dalys: -
įstatinis kapitalas; -
akcijų priedai (nominalios vertės perviršijimai); -
perkainojimo rezervai; -
privalomasis rezervas; -
paskirstytinieji, nepaskirstytinieji ir kiti įstatymų
numatyti rezervai; -
nepaskirstytas pelnas (nuostolis); -
dotacijos ir negražintos subsidijos; -
atidėtosios išlaidos. O
taip pat įstatymas reglamentuoja ir bendrovės finansinių
išteklių formavimo šaltinius. 1.2.
Techninė charakteristika UAB Trikon
tai gamybinė įmonė, kuri nuomoja patalpas, perka medžiagas,
vykdo gamybą bei realizuoja produkciją. Šioje įmonėje
dirba 15 žmonių, iš kurių 5 sudaro administracinį
padalinį, o likusieji 10 darbininkai, kurie vykdo
gamyba bei pelno pagrindines įmonės pajamas. Šiai
įmonei (kaip nuosavybė) priklauso 7 siuvimo mašinos,
kurių kainos yra skirtingos. Šis kainų skirtumas priklauso
nuo siuvimo mašinos markės, įsigijimo datos, nusidėvėjimo
laipsnio bei kitų aplinkybių. Taip pat yra lyginimo
aparatas bei kirpimo mašina, kurie palengvina sukirpėjos
darbą, nes ši įmonė atlieka masinius užsakymus atsižvelgdama
į sezoninius vartotojų poreikius. 1.3.
Ekonominė charakteristika Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, UAB Trikon
pristato valstybinei mokesčių inspekcijai šias
ataskaitas: -
Kas mėnesį PVM deklaraciją; -
Kas ketvirtį bei kas metai pelno (nuostolio) ataskaitas; -
Buhalterinis balansus, kurį galima pavadinti kaip firmos
finansinės būklės ataskaita bei ji dažniausiai
sudaroma finansinių arba kalendorinių metų pabaigoje.
Jame parodoma: koks firmos turtas ( ilgalaikis ar
trumpalaikis) ir kam jis priklauso, koks nuosavas
kapitalas bei koks skolintas kapitalas. Dažniausiai įmonės
finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, kad būtų
lengviau sudaryti patį balansą. -
Juridinių asmenų finansinius rezultatus; -
Pinigų srautų ataskaitą. UAB
Trikon akcinį kapitalą sudaro 100 akcijų, kurių
bendra vertė yra 10000 Lt., o vienos akcijos nominali
kaina 100 Lt. Iš viso šiomis dienomis yra įnešta 70
% akcininkų grynais pinigais. Šiuo
metu įmonė egzistuoja gana sunkiai, nes turi sukaiptas
atsargas sandeliuose ir iki kitos žiemos negalės
realizuoti. Dėl šios priežasties yra atskaičiuoti
gamybos kaštai bei nuolat kas mėnesį yra skaičiuojami
sandėliavimo kaštai, bet realizacijos pajamų nėra,
nes gaminiai nepakliuvo į apyvartą. 1.4.
Veiklos sritys UAB Trikon užsiima
gamyba, t.y. siuvimas. Šioje įmonėje pagrindinė
produkcija yra sportiniai kostiumai, bei žiemos sezonu
bando realizuoti pasiūtus gaminius iš kailių. UAB
Trikon perka medžiagas iš pagrindinio tiekėjo
Vokietijos firmos Gembel bei iš kitų papildomai.
Kailius perka iš Kėdainių kailių fabriko. Realizuoja
produkciją mažose parduotuvėse pagal jų užsakymus,
dalį eksportuoja į Europos Rytų valstybes bei turguose.
1.5.
Finansinė būklė Bet kurios firmos
veiklos vykdymui reikalingas turtas, kurį naudojant būtų
galima gauti pajamas bei atėmus išlaidas uždirbti pelną,
o ne patirti nuostolius. Turto įsigijimui firma
pirmiausiai turi sukaupti kapitalą skolų arba akcijų
pavidalu. Skolų rūšys yra įvairios: -
trumpalaikės ir ilgalaikės; -
su mokamais procentais ir be jų; -
apdraustas ir neapdraustas. Akcinį
kapitalą gali sudaryti: -
paprastos ir priveligijuotos akcijos; -
nepaskirstytas pelnas ir rezervai. Šioje
įmonėje yra labai mažai turto, nes ji yra pati labai
maža bei vykdo gamybą mažais kiekiais. Jai nepriklauso
gamybinės patalpos, dėl to įmonė priversta nuomotis.
Jinai turi tik įrengimus, kurių vertėlabai maža ir
likvidavimo atveju įmonė labai mažai gautų juos
pardavusi. Antroje darbo dalyje bus bandoma įkainuoti
butą, kurį nori nupirkti įmonės vadovė. Tai bus
vienintelės patalpos, kurios priklausys įmonei ir bus
naudojamos kaip biuras vadovei, buhalterai, kasininkei
bei tiekėjui. 1.6.
Funkcionavimo problemos UAB Trikon yra
maža gamybinė įmonė, kuri egzistuoja tik atlikdama
gamybą bei realizuodama savo produkciją. Jinai neturi
savo patalpų, dėl to tenka nuomotis ir tai kainuoja
nemažus pinigus. Gerai, kad turi savo įrengimus, t.y.
investuoti pinigai kurie neša pajamas atliekant su jais
gamybą. UAB Trikon neužsiima papildoma veikla ir
ji neturi papildomų pajamų. Jeigu nepavyksta realizuoti
savo produkcijos bent kelis mėnesius, tai įminė
patiria nemažą nuostolį. 1996 metais šiai įmonei
sunkiai sekėsi surasti tinkamus vartotojus bei tiekėjus,
kurie parduotų medžiagas už ganėtinai mažas kainas.
Tais metais darbuotojai buvo keliems mėnesiam išleisti
neapmokamų atostogų priverstinai, nes sandėliai buvo
pilni produkcijos, o nevyko prekyba. Vėliau pavyko padėtį
stabilizuoti, bet nuolatos gresia panaši situacija, nes
ši įmonė neturi pakankamai lėšų, kad galėtų užkariauti
didelę rinkos dalį. 2.UAB
Trikon vertinimo teoriniai bei metodiniai klausimai Lietuvos
Respublikoje stengiamasi plėtoti vieną pagrindinę
turto vertės nustatymo sistemą, kuri pagrysta
bendraisiais turto vertės nustatymo principais,
patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m.
kovo 28 d. nutarimu Nr. 440 Dėl turto vertės
nustatymo. 2.1.
Pagrindiniai vertinimo apibrėžimai bei
sąvokos ioje
metodikoje yra vartojamos įvairios sąvokos bei apibrėžimai,
su kuriais būtų geriau iš anksto susipažinti. Kaip
pagrindinės sąvokos būtų šios: -
Turtas tai vertę ir savininką turintys ekonominiai
ištekliai, kuriais disponuoja ekonominis subjektas. Turtą
sudaro materialūs ir nematerialūs objektai. Turtas
pagal pobūdį gali būti nekilnojamas ir kilnojamas; -
Nekilnojamas turtas žemė ir su ja siję objektai,
kurių buvimo vietos negalima pakeisti, nekeičiant jų
naudojimo paskirties arba nemažinant jų vertės; -
Kilnojamas turtas - turtas, kurį galima perkelti iš
vienos vietos į kitą nekeičiant jų esmės, iš esmės
nemažinant jų vertės ar be didelės žalos jų paskirčiai,
jeigu įstatymai nenumato ko kita; -
Verslas juridinio ar fizinio asmens veikla, kuriai
naudojami ekonominiai ištekliai, kuria siekiama gauti
pajamų bei pelno ir už kurią šis asmuo atsako savo
turtu; -
Turto vertintojas nepriekaištingos reputacijos
fizinis asmuo, turintis atitinkamą išsimokslinimą
oficialiai pripažintoje mokymo institucijoje,
kvalifikacinį turto vertintojo pažymėjimą ir
pakankamai patirties bei kompetencijos, kad galėtų įvertinti
turtą; -
Užsakovas juridinis ar fizinis asmuo, sudaręs su
turto vertintoju turto vertinimo sutartį; -
Turto vertinimas nešališkas turto vertės apskaičiavimas,
apimantis vertinamo turto aprašymą, vertintojo nuomonę
apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti bei tikėtiną
piniginę vertę rinkoje; -
Vertinamas objektas tai materialus ar nematerialus
turtas ar jo dalis, numatytas turto vertinimo procedūrai; -
Vertė prekių (paslaugų) ar kito turto naudingumas
tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą
vertinimo metodą. Vertė gali būti kelių pakraipų; ·
rinkos vertė būtų apskaičiuota pinigų suma, už kurią
galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną,
sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių
tą turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų
po šio turto pateikimo į rinką; ·
atstatomoji vertė būtų vertinimo metu nustatyta pinigų
suma, kurios reikėtų tokių fizinių ar eksploatacinių
savybių objektui sukurti; ·
naudojimo vertė vertinimo metu apskaičiuota suma,
atspindinti turto ekonominį naudingumą, kur naudingumas
tai turto geba tenkinti jo naudotojo poreikius konkrečiomis
sąlygomis; -
Kaina tai pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta
ar sumokėta už prekes (paslaugas); Žinoma
yra žymiai daugiau apibrėžimų bei sąvokų, kai čia
pabandyta bent pagrindinius surašyti. Kitus, kurie bus
reikalingi, bandysiu pateikti skyriuose. 2.2.
Vertinimo principai Turto
vertė nustatoma atsižvelgiant į pagrindinius
kriterijus, kurie nulemia vertę. Pagrindiniai kriterijai
būtų šie: -
Pasiūla ir paklausa, tiesiogiai sąlygojančios rinkos
kainų svyravimus; -
Konkurencija, sąlygojanti ūkinės-komercinės
paskirties turto paklausą bei naudingumą; -
Pakeitimas kitu turtu principas, kai atsižvelgiama
į tai, kad turto vertei turi įtakos panašaus objekto
įsigijimo kaina; -
Išoriniai veiksniai; -
Patobulinimas; -
Pajamų didėjimo įtaka; -
Ekonominių pokyčių įtaka; -
Socialiniai lūkesčiai, mada bei skonis bei dar nemažai
kitų veiksnių, nuo kurių iš dalies priklauso turto
vertė. 2.3.
Vertinimo metodai Kad
būtų tinkamai įvertintas betkoksai turtas, galima
taikyti vieną iš kelių metodų. Kiekvienu atveju yra
pasirenkamas tas metodas, pagal kurį yra patogiau įvertinti
turtą ar užsakovas pageidauja būtent tuo metodu įvertinti,
žinoma, jeigu nėra kitų kokių nors apribojimų. Iš
viso šių metodų yra 3, t.y.: ·
palyginamosios vertės metodas; ·
atstatomosios vertės metodas; ·
naudojamų pajamų vertės metodas.
Palyginamosios
vertės metodas, tai metodas, kurio esmė yra
palyginimas, t.y. nustatant turto vertę rinkoje,
palyginamos panašių turto objektų sandorių kainos,
atsižvelgiant į vertinamo objekto ir analogų skirtumus.vertinant
turta šiuo metodu, tiesiogiai taikomas pakeitimo kitu
turtu principas. Taikant
šį metodą turto vertintojas turi surinkti kiek įmanoma
daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panašių
objektų pirkimo-pardavimo sandorius. Ši informacija
gali būti ieškoma įvairiuose įmanomuose šaltiniuose.
Palyginant nepatartina vadovautis turto verte, už kurią
turtas buvo įsigytas pagal Lietuvos Respublikos
valstybinio turto pirminį privatizavimo įstatymą. Turto
vertintojas tyri pasižymėti visas nepanašias
vertinamojo ir palyginamojo turto vertę. Bendra
vertinamo turto vertė apskaičiuojama pagal formule: RV=PK+PV, Kur
RV yra vertinamo objekto rinkos vertė; PK
yra palyginamojo objekto pardavimo kaina; PV
yra patikslinimų vertė. Norint
apskaičiuoti patikslinimų dydžius, palyginami turimi
duomenys ir nustatomi pataisos koeficientai: -
Laiko pataisos koeficientas, parodantis rinkos vertės
kitimo dydį; -
Vietovės pataisos koeficientas, kai palyginamieji
vertinamo objekto analogai yra kitoje vietovėje; -
Finansavimo sąlygų pataisos koeficientas, kai
palyginamieji objektai buvo pirkti-parduoti šiek tiek
skirtingomis sąlygomis; -
Kiti pataisos koeficientas, išreiškiantys vertinamo
objekto ir palyginamojo analogo fizinių savybių ir
naudojimo sąlygų skirtumus. Kai kuriais atvejais
nustatant patikslinimų sumą galima remtis atstatomosios
vertės metodu. Atstatomosios
vertės metodas, tai metodas, kurio metu turto
vertė nustatoma dviem etapais: Nustatomi
vertinamo objekto atstatymo kaštai (vertinamo objekto
atkūrimas arba pakeitimas kitu objektu); Nustatoma
vertinamo objekto nusidėvėjimo vertė. Vertinamas
objektas, kurio vertė nustatoma šiuo metodu, konkrečiai
ištiriamas, suskaidomas į elementus, kuriems sukurti,
pagaminti, įrenkti ar pastatyti yra nustatyta rinkos kaštų
duomenų bazė, t.y. apimties vienetai bei šiems
vienetams sukurti, sukurti, įrengti ar pastatyti
nustatytos tiesioginės išlaidos, pridėtinės išlaidos,
taip pat vidutinis šios produkcijos kūrėjo, gamintojo,
statytojo pelnas. Askaičiuota
objekto kaštų vertė gali būti tikslinama tuo atveju,
jeigu duomenų bazėje esantys kaštai dėl infliacijos
atsilieka nuo vertinimo metu esamų rinkos kaštų. O
taip pat tuo atveju, jeigu nėra atnaujintos rinkos kaštų
duomenų bazės, nėra kurio nors vertinamo elemento
rinkos kaštų duomenų bazės. Turtas
nusidėvi trimis aspektais: -
Fizinis nusidėvėjimas; -
Funkcinis nusidėvėjimas; -
Ekonominis nusidėvėjimas. O
visa vertinamo objekto nusidėvėjimo vertė apskaičiuojama
pagal formulę: NV=FN+TN+EN, Kur NV nusidėvėjimo
vertė
FN
fizinio nusidėvėjimo vertė TN
funkcinio nusidėvėjimo vertė EN ekonominio
nusidėvėjimo vertė
Tais
atvejais, kai vertinamas objektas yra nekilnojamas turtas
su žemės sklypu, atskirai palyginamosios vertės metodu
nustatoma žemės vertė Bendroji
atstatomosios vertės metodu nustatyta vertinamo objekto
vertė yra: AV=AK-NV+ŽV, Kur
AV yra vertinamo objekto atstatomoji vertė; AK
yra vertinamo objekto atstatymo kaštų vertė; NV
yra vertinamo objekto nusidėvėjimo vertė; ŽV
yra žemės sklypo vertė; Naudojimo
pajamų vertės metodas taip pat gali būti sėkmingai
naudojamas įvertinant turtą. Bet šis metodas yra
naudojamas tik tokiam turtui įvertinti, kuris teikia
pinigines pajamas arba kitokią kiekinę matuojamą naudą.
Šiuo metodu turto vertė nusatatoma dviem būdais: 1.
Paprastų (tiesioginių) naudojimo pajamų kapitalizavimo
būdu; 2.
Pinigų srauto diskontavimo būdu. Pirmuoju būdu
vertinamo naudojamo turto vertė apskaičiuojama
surandant dabartinę tikėtiną naudojimo pajamų vertę.
Turto naudojimo pajamos apskaičiuojamos, atėmus iš visų
pajamų su turtu susijusias išlaidas. Gautinos tikėtinos
pajamų sumos diskontuojamos iki dabartinės vertės,
atsižvelgiant į tikėtiną jų gavimo laikotarpį ir
riziką. Dabartinė
vertė - ateities pinigų srauto vertė, diskontuota
pinigų srauto riziką atspindinti norma. Tęstinumo
vertė vertės sudedamoji dalis, parodanti turto vertę,
pasibaigus prognazuojamam laikotarpiui. Antrasis
būdas dažniausiai taikomas įvertinti verslą ir yra
susijęs su įmonės investavimo projektu. Vertinama
pagal formulę: VV=Vn+Vs, Kur
Vn - verslo savininkų nuosavybės vertė; Vs
- verslo skolų vertė. Priklausomai
nuo vertinamo verslo pobūdžio, verslo savininkams
tenkantis pinigų srautas susideda iš dividendų, naujos
vertybinių popierių emisijos ir kitų tokio pobūdžio
piniginių ir nepiniginių išmokų. Jeiturtas
yra nuomojamas, tai savininkams tenkantis pinigų srautas
yra pajamos iš nuomos. Rizikos
įvertinimo modelio pasirinkimas kiekvienu atveju
priklauso nuo galimybės gauti patikimus duomenis, kurie
yra reikalingi atlikti skaičiavimams. Laisvo
pinigų srauto diskontui taikoma norma turi apimti visų
finansavimo šaltinių kaštus, įvertinus jų dalį
bendrame kapitale. VV
nustatoma pagal du pinigų srautų laikotarpius: 1.
Prognozuojamas laikotarpis; 2.
Po prognozuojamo laikotarpio (tęstinumo vertė). Kuris
yra tinkamiausias būdas sprendžia turto vertintojas,
prieš tai susipažines su tiriama įmone bei turtu. Antra dalis 3.Trumpa
UAB Trikon turto charakteristika Pagal
Lietuvos Respublikos įstatymus turtas tai vertę bei
savininką turintys ekonominiai ištekliai, kuriais
disponuoja ekonominis subjektas. Turtas yra teisinė sąvoka.
Šiaip turtas susideda iš privačios nuosavybės teisių. Turtas
gali būti skirstomas pagal kelis pagrindinius aspektus,t.y.
jis gali būti: -
kilnojamas ir nekilnojamas, pagal turto vertinimo aspektą; -
materialus ir nematerialus, pagal materialinę išraišką; -
piniginis ir nepiniginis, pagal piniginę išraišką; -
pagal turto paskirtį arba naudojimo pobūdį gali būti
pinigai, žemė, transporto priemonės, skolos kokiai
nors įmonei; -
pagal užbaigtumo laipsnį gali būti gatavi gaminiai,
nebaigta gamyba, žaliavos bei medžiagos. Atskirai pakalbėsime apie UAB Trikon kilnojamą turtą bei nekilnojamą. 3.1.
Kilnojamo turto charakteristika Pagal apibrėžimą
kilnojamas turtas tai yra turtas, kurį galima perkelti iš
vienos vietos į kitą, nekeičiant jo esmės, iš esmės
nemažinant jo vertės arba be didelės žalos jo paskirčiai,
jeigu įstatymai nenumato kokių nors kitų sąlygų. UAB Trikon visą
turtą sudaro kilnojamas turtas, t.y. ji turi tik kelias
siuvimo mašinas, sukirpimo bei lyginimo stalus, o taip
pat visus darbui reikiamus įrankius. Visas turtas yra
kaupiamas pastoviai, t.y. jeigu įmonė turi daugiau
pinigų, už kuriuos gali nusipirkti inventorių, tai tuo
metuir perka. Šiomis dienomis yra pora penkių metų
senumo siuvimo mašinų, trys yra visai naujos, t.y. tik
pernai nupirktos. 3.2.
Nekilnojamo turto charakteristika Nekilnojamas
turtas tai yra žemė ir su ja susiję objektai, kurių
buvimo vietos negalima pakeisti nekeičiant jų naudojimo
paskirties arba nemažinant vertės. UAB
Trikon neturi nekilnojamo turto, nes jos pajamos
yra labaimažos ir ji neišgali už savo pinigus
nusipirkti nekilnojamo turto. Šiai įmonei tenka
nuomotis patalpas, kad galėtų atlikti gamybą. 4.UAB
Trikon turto vertės nustatymas UAB
Trikon vadovė nusprendė įsigyti patalpas biurui,
kur galėtų dirbti administracijos darbuotojai, nes prie
cehui nuomojamų patalpų nėra atskiro kambario būtent
darbui susijusio su popierizmu. Kad įsigytų butą, buvo
pakviesti turto vertintojai, kurie turėjo įvertinti butą. 4.1.
Turto įvertinimo sutartis p.Vida
Janulienė, toliau vadinama užsakovu, ir p.Edvinas
Eimontas, toliau vadinamas turto vertintoju, 1997 metų
balandžio 15 dieną sudarė turto įvertinimo sutartį.
Sutarties
sąlygos ir šalių įsipareigojimai: 1.Užsakovas
pateikia turto vertinimui reikalingus dokumentus bei
informaciją, kuriuos nurodo turto vertintojas. 2.Turto
vertintojas privalo pateikti išsamią turto įvertinimo
ataskaitą ne vėliau kaip 1997 metų balandžio 30 dieną. 3.Už
suteiktas paslaugas užsakovas privalo sumokėti turto
vertintojui 2000 Lt. 4.Turto
vertinimo etapai vyksta nustatytu grafiku. 5.Už
suteiktą klaidingą informaciją užsakovas baudžiamas
užsakymo vertės bauda, o turto įvertinimo ataskaita
netenka juridinės galios. 6.Už
klaidingą įvertinimą turto vertintojas baudžiamas užsakymo
vertės bauda ir privalo sumokėti papildomo turto įvertinimo
išlaidas. |