2.1. Samprata ir biudžetų rengimo principai

                Savivaldybė vykdo įvairias įstatymų priskirtas funkcijas, taigi jai, kaip ir bet kuriam kitam ūkiniui subjektui, yra reikalingas veiklos finansavimas. Kitaip tariant, savivaldybės vykdomoms socialinėms, ekonominėms bei kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti, taip pat savivaldybių įstaigų išlaikymui yra reikalingos pajamos. Visos savivaldybės veiklai užtikrinti reikalingos pajamos, taip pat planuojamos išlaidos yra fiksuojamos savivaldybės biudžete.

                Kiekviena savivaldybė turi savo atskirą bei savarankišką biudžetą, kurį tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems metams - nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.

         Savivaldybių biudžetai ir rengiami laikantis nustatytų reikalavimų. Šie reikalavimai yra išdėstyti biudžetinės sandaros įstatyme. Įstatymo  paskirtis  -  nustatyti  Lietuvos    Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų turinį, šių  biudžetų pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, taip pat biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę. Pagal šį įstatymą:

ü      savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu, kitais įstatymais, valstybinės statistikos duomenimis, socialinėmis ir ekonominėmis bei mokslinėmis-techninėmis prognozėmis, rengia biudžetų projektus ir teikia juos savivaldybių taryboms;

ü      savivaldybių tarybų komitetai svarsto biudžetų projektus ir rengia siūlymus bei išvadas;

ü      savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į vykdomųjų institucijų pranešimus ir komiteto siūlymus bei išvadas, svarsto biudžetų projektus;

ü      biudžetas tvirtinamas savivaldybių tarybų sprendimais, kuriuose nurodoma:

Ø      bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal mokesčių (pajamų) rūšis;

Ø      bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas vienarūšėms savivaldybės įstaigoms bei įmonėms, išskiriant socialines ir ekonomines programas. Asignavimai paskirstomi į paprastąsias, iš jų darbo užmokesčiui, ir nepaprastąsias išlaidas;

Ø      kasos apyvartos lėšų suma.

Svarbi savivaldybių biudžetų rengimo ypatybė yra ta, kad savivaldybių biudžetai tvirtinami be deficito.

2.2. Savivaldybių biudžetų pajamos

                Savivaldybių pajamų sistemą sudaro savivaldybių biudžetinės ir nebiudžetinių įplaukų pajamos.

                Biudžeto pajamos formuojamos iš jų teritorijoje esančių įmonių, įstaigų ir organizacijų mokamų mokesčių, iš pajamų už jų nuosavybei priklausančio turto eksploatavimą, valstybės biudžeto dotacijų ir kitų joms pagal įstatymus priskirtų pajamų šaltinių.

               Pagal Biudžetinės sandaros įstatymą savivaldybių biudžetų pajamas sudaro:

1)            pajamos iš mokesčių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;

2)            pajamos iš savivaldybių turto;

3)            baudos įstatymų nustatyta tvarka;

4)            vietinės rinkliavos;

5)            savivaldybių  biudžetinių  įstaigų  pajamos,  gautos    už teikiamas paslaugas;

6)            pajamos   už  savivaldybių  lėšų  likučius     einamosiose sąskaitose;

7)            pajamos,  gautos Vyriausybės nustatyta tvarka   paskirsčius lėšas  už  parduotus  ir  išnuomotus ne  žemės  ūkio   paskirčiai valstybinės žemės sklypus;

8)            valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervestos lėšos;

9)            kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos pajamos;

10)        negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos).

               Savivaldybių pajamų sistema detalizuojama 1997 metais priimtame Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatyme. Pagal šį įstatymą savivaldybių biudžetų pajamų šaltiniai suskirstomi į tris grupes (žr. 2. pav.):

1)            Mokestinės pajamos;

2)            Nemokestinės pajamos;

3)            Dotacijos.

               Mokestines pajamas sudaro:

·                     fizinių asmenų pajamų mokestis, atskaičius privalomojo sveikatos draudimo fondui pagal Sveikatos draudimo įstatymą skirtas lėšas;

·                     žemės mokestis;

·                     valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokestis;

·                     įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis;

·                     žyminis mokestis, nustatytas Žyminio mokesčio įstatyme;

·                     prekyviečių mokestis;

·                     paveldimo ar dovanojamo turto mokestis;

·                     kitos įstatymų numatytos mokestinės pajamos.

               Nemokestines pajamas sudaro:

·                     pajamos iš savivaldybės turto (nuosavybės);

·                     baudos ir pajamos iš konfiskacijų įstatymų nustatyta tvarka;

·                     vietinės rinkliavos pagal Vietinių rinkliavų įstatymą;

·                     savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas;

·                     kitos pajamos:

üpajamos už savivaldybių lėšų likučius einamosiose sąskaitose;

üpajamos už išnuomotus ir parduotus nustatyta tvarka ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus;

ükitos įstatymų nustatytos nemokestinės pajamos.

2. pav. Savivaldybių biudžetų pajamų šaltiniai

               Dotacijas sudaro:

·                     bendrosios dotacijos:

ü             rezervui nenumatytiems atvejams planuojamais biudžetiniais metais sudaryti;

ü             mokestinėms pajamoms išlyginti;

ü             išlaidų struktūros skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys objektyvūs veiksniai, išlyginti.

·                     specialios paskirties dotacijos.

2.3. Savivaldybių biudžetų išlaidos (asignavimai) ir asignavimų valdytojai

Pagal Biudžetinės sandaros įstatymą savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra:

q       vietos savivaldos institucijų, įstaigų bei įmonių, nurodytų savivaldybės tarybos patvirtintame savivaldybės biudžete, vadovai;

q       vietos savivaldos institucijų, kurioms asignavimus savivaldybės tarybos pavedimu patvirtina savivaldybės valdyba (meras), neviršydama bendros savivaldybės tarybos patvirtintos asignavimų sumos atitinkamoms priemonėms finansuoti, vadovai.

Savivaldybių biudžetų asignavimai skiriami:

1. vietos savivaldos institucijų vykdomoms švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto ir gamtos apsaugos programoms bei socialinės paramos programoms finansuoti;
2. savivaldybių ūkiui plėtoti ir reguliuoti;
3. vietos savivaldos institucijoms išlaikyti (savivaldybių administracijoms ir savivaldybių įstaigų bei tarnybų funkcionavimui bei jų personalo darbo užmokesčiui);
4. savivaldybės biudžeto kasos apyvartos lėšoms padidinti;
5. išlaidoms, patirtoms dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų taikymo, kompensuoti;
6. kitoms priemonėms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir savivaldybių tarybų sprendimus įgyvendinti. Iš valstybės biudžeto gautus asignavimus miestų ir rajonų savivaldybės naudoja pagal tikslinę paskirtį. Jų dydį ir paskirstymą reglamentuoja atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas.

2.4. Pajamų paskirstymas tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų

               Visus Lietuvos Respublikos teritorijoje surenkamus mokesčius iš esmės galima suskirstyti į dvi atskiras kategorijas. Tai yra:

a)      valstybei skirtus mokesčius, bei

b)      vietinius mokesčius.

Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą sudaro 18 skirtingų mokesčių, iš kurių 12 yra renkami į valstybės biudžetą, o likę 7 - į savivaldybių biudžetus.

Į valstybės biudžetą patenka šie mokesčiai:

1)      Juridinių asmenų pelno mokestis;

2)      Pridėtinės vertės mokestis;

3)      Akcizai;

4)      Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai;

5)      Žyminis mokestis;

6)      Konsulinis mokestis;

7)      Mokestis už valstybinius gamtos turtus;

8)      Naftos ir dujų išteklių mokestis;

9)      Mokestis už gamtos teršimą;

10)  Atskaitymai automobilių keliams tiesti, taisyti ir prižiūrėti;

11)  Įnašai į Valstybinio socialinio draudimo fondą;

12)  Įnašai į Sveikatos draudimo fondą.

Į vietinių savivaldybių biudžetus patenka šie mokesčiai:

1)      Fizinių asmenų pajamų mokestis;

2)      Žemės mokestis;

3)      Valstybinės žemės ir vandens telkinių nuomos mokestis;

4)      Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis;

5)      Žyminis mokestis;

6)      Prekyviečių mokestis;

7)      Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis.

Kaip matome, žyminis mokestis patenka tiek į valstybės, tiek ir į savivaldybės biudžetus. Esmė ta, kad žyminis mokestis įskaitomas į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma įstaiga, išduodanti dokumentus, už kuriuos imamas mokestis.

Valstybinė mokesčių inspekcija administruoja 16 mokesčių ir neapima muitų bei socialinio draudimo mokesčio.

Reikia pažymėti, kad Lietuvos savivaldybių mokesčių nustatymo teisės yra labai ribotos. Tokia teise savivaldybės gali pasinaudoti, nustatydamos prekyviečių mokestį, tačiau šis mokestis sudaro nežymią savivaldybių pajamų dalį. Savivaldybės gali didinti arba mažinti patento mokesčio tarifus bei mažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.

2.5. Savivaldybės valdybos (mero) fondas

Savivaldybės  gali sudaryti savivaldybės  valdybos   (mero) rezervą, kuris turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų savivaldybės  biudžeto  asignavimų sumos. Konkretų   savivaldybės valdybos (mero) rezervo dydį kasmet nustato savivaldybės  taryba, tvirtindama  atitinkamų biudžetinių metų savivaldybės   biudžetą. Savivaldybės  valdybos (mero) rezervo lėšas skirsto  savivaldybės valdyba (meras).

Rezervo lėšos naudojamos tik toms reikmėms, kurių  negalima numatyti sudarant ir tvirtinant savivaldybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos   stichinių   nelaimių  ir   ekologinių     katastrofų padariniams  likviduoti  ir kitoms reikmėms  pagal   savivaldybių tarybų nustatytą tvarką.