4. SAVIVALDYBIŲ PROGRAMOS IR JŲ FINANSAVIMAS

4.1. Savivaldybių infrastruktūros susidėvėjimas

Savivaldybių komunalinio ūkio infrastruktūros įmonių, teikiančių paslaugas gyventojams, būklė yra vieną iš opiausių daugelio Lietuvos miestų ir rajonų problemų. Šios įmonės, atkūrus nepriklausomybę ir perėjus prie laisvosios rinkos sąlygų tapo sunkia našta ne tik atskiroms savivaldybėms bet ir visam valstybės biudžetui. Dešimtimis metų neatnaujinamos komunikacijos, įranga bei technologijos reikalauja kasmet didėjančių išlaidų eksploatacijai ir remontui. Todėl pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama kapitalinėms investicijoms į savivaldybių komunalinio ūkio infrastruktūros modernizavimą.

               Komunalinis ūkis išsivysčiusiose šalyse yra toks pats verslas kaip ir, tarkim prekyba maisto produktais, todėl ten nekyla jokių didelių problemų kapitalo investicijoms suradimui. Lietuvoje, esant komunalinių įmonių specialios paskirties statusui ir 50-70 procentų mokesčių už paslaugas surenkamumui, privataus kapitalo pritraukimas beveik neįmanomas. Kadangi biudžeto lėšų neužtenka, todėl komunalinio ūkio infrastruktūros investiciniams projektams finansuoti valstybei ir savivaldybėms tenka skolintis iš tarptautinių finansinių institucijų. Yra akivaizdu tai, kad skolintas lėšas apsimoka investuoti į tas sritis, kur įdiegus projektą gaunamas teigiamas ekonominis efektas, tačiau dažnai finansuotojai kelia griežtus reikalavimus tarifo už paslaugas padidinimui. Tai ne visada įmanoma, turint omeny žmonių pragyvenimo lygį, valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir kitas valstybines įstaigas. Tačiau šiuo metu Lietuvos komunalinis ūkis atsidūrė unikalioje situacijoje, kai investuojant į naujas pažangias technologijas pasiekiamas išlaidų sumažinimas ir net pelninga įmonių veikla. Tarkim koks gali būti ekonominis efektas ir investicijų atsiperkamumas, investuojant, pavyzdžiui, į gatvių apšvietimo tinklus? Analizuojant šiuo metu jau atliktų studijų išvadas, galime teigti, kad keičiant gatvių apšvietimo gyvsidabrio lempas į natrio, pasiekiama iki 50 procentų kasmetinio elektros energijos suvartojimo apšvietimui ekonomiją, ir kadangi šiuo metu savivaldybė pilnai padengia išlaidas gatvių apšvietimui, tokio projekto finansavimui panaudotos paskolos grąžinimas įmanomas iš sutaupymų. Kokia gauname nauda? Visu pirma atnaujinami apšvietimo tinklai, sumažėja kasmetinės išlaidos jų remontui ir eksploatacijai, apšviečiama daugiau teritorijos, sumažėja transporto avarijų tamsios paros metu skaičius, neteršiama aplinka (gyvsidabrio lempų utilizacija yra brangi ir pavojinga aplinkai). Tai yra tik vienas pavyzdys, kuris aiškiai įrodo, kad komunalinio ūkio infrastruktūros modernizacijai galima skolintis ir galima paskolą grąžinti, neperkraunant savivaldybės biudžeto.

               Pagrįstas ir ekonomiškai efektyvus kapitalo investicijų į savivaldybių komunalinio ūkio infrastruktūros modernizaciją strateginis planavimas yra pagrindinis faktorius, lementis savivaldybės finansinį stabilumą. Deja Lietuvoje ne tik savivaldybės bet ir valstybės mastu sprendimai dėl kapitalo investicijų priimami neišnagrinėjus problemos, nepasikonsultavus su specialistais ir ne atlikus detalios galimybių analizės. Pradinė projektų atranka savivaldybės mastu gali būti padaryta labai paprastu būdu: surinkus visą informaciją apie savivaldybei priklausančių įmonių teikiamų paslaugų kokybę, išlaidų bei pajamų struktūra, techninę būklę, ir kitus duomenys galima nustatyti investicijų prioritetus. Apsvarsčius tokios analizės santrauką ir išvadas, savivaldybės taryba turi priimti logišką kapitalo investicijų prioritetus nustatantį sprendimą, atitinkantį nacionalinius prioritetus ir strategijas.

               Projektas, identifikuotas kaip prioritetinis turi būti ruošiamas, bendradarbiaujant visiems su juo susijusiems savivaldybės ir įmonės skyriams. Tik esant tokiam glaudžiam bendradarbiavimui ir gabiam tokio projekto koordinatoriui, įmanomas sėkmingas jo įgyvendinimas. Bene svarbiausias tokio investicinio projekto paruošimo etapas yra finansavimo šaltinio nustatymas. Nesant aiškiam finansuotojui techninės-projektinės dokumentacijos paruošimas gali būti neefektyvus, kadangi kiekvienas, o ypač užsienio finansuotojas kelia projekto dokumentacijai ir įgyvendinimo procedūroms savo reikalavimus.

4.2. Savivaldybių infrastruktūros plėtros projektas

                    Galima drąsiai tvirtinti, jog savivaldybių bei savivaldybių įmonių veikla yra neefektyvi (plačiąja prasme), teikiamų paslaugų kokybė neatitinka ne tik kad europinių standartų, daugeliu atveju ji netenkina Lietuvos Respublikos keliamų standartų, kurie palaipsniui artinami prie Europos Sąjungos normų.

               Pradiniame urbanizacijos etape Lietuvoje buvo sukurta tam tikromis sąlygomis veikianti ir i konkrečias apimtis orientuota komunalinių ir kitokių paslaugų teikimo infrastruktūra. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, rūpestis už šios infrastruktūros būklę atiteko savivaldybėms, taigi pakitus išorinėms bei vidinėms sąlygoms, sukurtoji sistema ėmė neatitikti pasikeitusių sąlygų. Sistema turi keistis, antraip ji bus neefektyvi.

Tokiu būdu dešimtmečiais neatnaujinamų miestų ir rajonų ūkio infrastruktūros būklė šiuo metu yra kritiška, ji reikalauja neatidėliotinų investicijų, o tam skirtos lėšos yra ribotos, todėl yra svarbu, kad investicijos į šią sferą būtų racionaliai planuojamos ir įforminamos investitoriui priimtinos projektinės dokumentacijos forma. Savivaldybių komunalinio ūkio ekonominės plėtros pagrindas - investicijos. Pagrindinis investicijų finansavimo šaltinis - struktūrinių fondų lėšos, gaunamos įvairių skolų pavidalu.

               Kiekviena savivaldybė stengiasi skolintis kuo mažesnėmis palūkanomis ir kuo palankiomis sąlygomis, tačiau pasitaiko atveju, kai skolinamasi aplinkosauginiams projektams finansuoti net neatlikus išsamios studijos ir net nenustačius visų savivaldybės investicijų prioritetų. Aplinkosauginiams projektams finansuoti, savivaldybės turi jungtis apskrities ar net regiono mastu tam kad dalyvauti Europos Sąjungos rengiamos ISPA programos lėšoms gauti, PHARE, Skandinavijos šalių valstybinių organizacijų negrąžintinai paramai ir lengvatinėms paskoloms gauti. Kas yra svarbu, ruošiant paraiškas ISPA programos lėšoms gauti, atskirų savivaldybių aplinkosauginiai projektai turi būti ne sudėti kartu, o apjungti ir išsamiai išanalizuoti vienoje galimybių studijoje, traktuojančioje šiuos mažus projektus kaip vieną. Kitu projektų finansavimui didelės savivaldybės skolinasi tiesiogiai iš tarptautinių finansinių institucijų su valstybės garantija. Tuo tarpu mažesnėms savivaldybėms, neturinčioms tokio potencialo ir atitinkamų specialistų, dažnai tenka skolintis Lietuvos komerciniuose bankuose su 10-14 procentų metinių palūkanų, kas aišku ilgalaikių projektų finansavimui yra nepriimtina. Šios problemos sprendimui šiuo metu Finansų Ministerija baigia rengti Lietuvos Savivaldybių Infrastruktūros Plėtros Programą, kuri bus finansuojama Pasaulio Banko (IBRD) ir Šiaurės Šalių Investicijų Banko (NIB) konsoliduota 50 milijonų JAV dolerių paskola ir savivaldybių biudžeto lėšomis. Numatomas palūkanų dydis - apie 7 procentai metinių palūkanų, paskolų terminas iki 20 metų, numatomas lengvatinis paskolos grąžinimo periodas. Be to apie 8 milijonai JAV dolerių Skandinavijos šalių vyriausybių skirtų lėšų bus panaudota negrąžintinai paramai techninės-projektinės dokumentacijos paruošimui ir savivaldybių ir savivaldybei priklausančių įmonių darbuotojų mokymo programai finansuoti. Ši programa turėtų tapti gera alternatyva mažesnėms savivaldybėms sprendžiant jų investicijų į komunalinio ūkio modernizavimą problemas.

Ši programa numato paskolų suteikimą šilumos ūkio, geriamojo vandens tiekimo ir valymo, nuotekų surinkimo ir valymo, visuomeninio transporto, kelių, tiltų ir kitos susisiekimo infrastruktūros, kietųjų atliekų surinkimo ir utilizavimo ir kitoms sritims. Tam, kad miesto/rajono savivaldybė būtų įtraukta į šią programą, visų pirma turi būti paruoštas miesto/rajono strateginis investicijų planas.

Tuomet, gavus Būsto kreditavimo fondo pritarimą konkrečiam inžineriniam projektui, turėtų būti paruošti tokie dokumentai:

1.      Galimybių studija ir investicinis projektas.

2.      Techninis projektas ir specifikacijos.

3.      Konkursinė dokumentacija pagal Pasaulio banko reikalavimus.

Tiktai paruošus aukščiau išvardintą dokumentaciją bei gavus Finansų ministerijos leidimą skolintis lėšas, gali būti pradėtas projekto vykdymas.

Projekto finansavimo struktūra yra tokia : 90 procentų finansuojama iš paskolos, 10 procentų iš savivaldybės lėšų.

4.3. Eksperimentinis energijos taupymo projektas

Šiuo metu Lietuvoje vykdomas Eksperimentinis energijos taupymo projektas, kurio tikslas - paremti privačią iniciatyvą taupyti energiją visuomeniniuose ir gyvenamuosiuose pastatuose. Projekto finansavimo šaltinis yra Pasaulio banko paskola Lietuvos Respublikai Energijos taupymo eksperimentiniam projektui ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Paskolos paskirtis - kredituoti gyvenamųjų namų bei švietimo įstaigų renovavimą turint tikslą taupyti energiją. Paskolos išduodamos daugiabučių namų savininkų bendrijoms (kredito rizika atitenka LR Vyriausybei); atskirų butų ir individualių namų savininkams (kredito rizika atitenka projektą kredituojančiam bankui), savivaldybėms.

Paskolos suteikiamos laikotarpiui nuo 3 iki 10 metų su išankstinio grąžinimo teise. Metinis palūkanų dydis yra nustatytas LRV ir fiksuotas visam paskolos laikotarpiui - 11 procentų.

E-mail: audrius.dzikevicius @ takas.lt

Designed by Audrius Dzikevičius