|
Savivaldybių įmonių steigimą, valdymą, veiklą,
reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas.
Savivaldybės įmonė yra iš savivaldybei
nuosavybės teise priklausančių lėšų įsteigta
arba įstatymų nustatyta tvarka
savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė,
kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso
savivaldybei, o įmonė turtą valdo,
naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.
Savivaldybių įmonės turi juridinio asmens
statusą, t.y. jos pagal savo prievoles atsako
tik savo nuosavu turtu.
Įmonei steigėjas turi teisę nustatyti:
1)
privalomus darbus (užduotis);
2) prekių
(paslaugų) kainas ir tarifus bei jų apskaičiavimo
taisykles;
3)
administracijos, kurios darbuotojus skiria
steigėjas, pareigybes;
Savivaldybės įmonių
teisės
Įmonė gali:
1)
užsiimti įstatuose nustatyta ūkine veikla
Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;
2)
turėti atsiskaitomąją ir valiutinę
sąskaitas tik viename iš Lietuvos
Respublikoje pasirinktų bankų, taip pat po
vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje užsienio
valstybėje;
3)
sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus,
skolintis piniginių lėšų;
4)
disponuoti bet kokiu įmonės trumpalaikiu
turtu ir visiškai susidėvėjusiu ilgalaikiu
turtu, o jeigu tai nustato kiti Lietuvos
Respublikos įstatymai, - ir kitu įmonės turtu;
5)
steigėjo leidimu įkeisti ilgalaikį turtą;
6)
nustatyti savo produkcijos, teikiamų paslaugų
ir kitų išteklių kainas, įkainius ir
tarifus tais atvejais, kada šio bei kitų
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka jų nenustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė arba steigėjas;
7)
atsiskaityti už pateiktas prekes, atliktus
darbus ir paslaugas bet kuria sutarta forma,
jeigu tai neprieštarauja Lietuvos
Respublikos įstatymams;
8)
nustatyti įmonės vidaus struktūrą;
9)
steigėjo leidimu steigti filialus, jungtis į
asociacijas ar konsorciumus tik komanditoriaus
teisėmis, jeigu tai neprieštarauja
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui;
10)
turėti kitokių, šio įstatymo nenustatytų,
civilinių teisių ir pareigų, jeigu jos
neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.
Savivaldybės įmonės steigimo teisinis
pagrindas yra įmonės steigimo aktas,
priimtas savivaldybės tarybos.
Savivaldybių
įmonių finansinė kontrolė
Savivaldybių įmonių finansinė kontrolė
atliekama taip:
1)
Įmonės finansinė veikla kontroliuojama audito
tvarka. Metinės veiklos auditas yra privalomas,
kitų laikotarpių veiklos auditas gali būti
atliekamas steigėjo arba administracijos
iniciatyva.
2)
Auditą gali atlikti auditorius - fizinis asmuo,
turintis kvalifikacinį atestatą, arba audito
įmonė, turinti teisę teikti audito paslaugas.
3)
Audito paslaugų sutartis su auditoriais sudaro
steigėjas. Jų paslaugos apmokamos iš įmonės
lėšų.
4)
Auditorius privalo pateikti įmonės administracijos
vadovui ir steigėjui atlikto audito ataskaitas.
5)
Valstybės kontrolės institucijos turi teisę
įstatymų nustatyta tvarka tikrinti įmonės
veiklą. Įmonės administracija privalo
pateikti auditoriui bei valstybės kontrolės
institucijoms jų reikalaujamus įmonės
dokumentus.
Savivaldybių
įmonių kapitalas
Savivaldybės įmonės kapitalas skirstomas - į
savivaldybės ir skolintą. Įmonės įstatiniu
kapitalu laikomas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka įvertintas įmonės
turimas valstybės ar savivaldybės kapitalas.
Įstatinio kapitalo dydis įrašomas įmonės
įstatuose.
Įmonė neturi teisės sumažinti įstatinio
kapitalo naudodama savivaldybės kapitalą darbo
užmokesčiui, premijoms ar kitoms išmokoms.
Įmonė privalo užtikrinti jai patikėto
savivaldybės kapitalo išsaugojimą ir efektyvų
naudojimą. Įmonės įstatinis kapitalas gali
būti sumažintas tik įstatymų
nustatytais atvejais.
Įmonė privalo apdrausti turimą savivaldybės
kapitalą Lietuvos Respublikoje įregistruotoje
draudimo įstaigoje ar įmonėje įstatymų
nustatyta tvarka.
Įmonei draudžiama investuoti kapitalą kitose
įmonėse, jeigu kiti įstatymai ypatingais
atvejais nesuteikia įmonei tokių
investicijų teisės.
Savivaldybės kapitalas įmonėje gali būti
didinamas:
1) iš pelno dalies, skirtos įstatiniam kapitalui
didinti įmonės įstatuose nustatyta tvarka;
2) investicijomis iš biudžeto;
3) kitokiais savivaldybės piniginiais
ir nepiniginiais (turtiniais) įnašais;
4) kitų subjektų suteikta parama.
Savivaldybės įmonės įstatinis kapitalas
gali būti sumažintas savivaldybės tarybos sprendimu.
Įmonės įstatinis kapitalas, priėmus šioje
dalyje nurodytus sprendimus, gali būti mažinamas:
1.
pervedant įmonės lėšų dalį, kuri yra
nurodyta sprendime sumažinti įstatinį kapitalą,
savivaldybės biudžetą;
2.
perduodant įmonės ilgalaikio materialiojo
turto dalį, kuri yra nurodyta sprendime
sumažinti įstatinį kapitalą, valstybės
institucijai arba savivaldybei ar valstybės
arba savivaldybės įmonei.
Nutarimas sumažinti įmonės įstatinį
kapitalą turi būti viešai paskelbtas 3
kartus ne trumpesniais kaip 30 dienų
intervalais arba raštu įteiktas kiekvienam įmonės
kreditoriui.
Mažindama
įstatinį kapitalą, įmonė privalo suteikti
papildomas savo prievolių įvykdymo garantijas
kiekvienam to pareikalavusiam savo kreditoriui.
Dėl įstatinio kapitalo sumažinimo
įmonės įstatų pakeitimai registruojami
Įmonių rejestro įstatymo nustatyta
tvarka ir ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams
po pirmojo ir 30 dienų - po trečiojo viešo
paskelbimo arba 3 mėnesiams po to, kai buvo
pranešta visiems kreditoriams bei buvo
suteiktos papildomos garantijos jų
pareikalavusiems. Įstatinis kapitalas laikomas
sumažintu tik tada, kai įstatų pakeitimai yra
įregistruoti Įmonių rejestre.
Savivaldybės
įmonės finansai
Savivaldybės įmonė naudojasi vidiniais
ir išoriniais finansinių išteklių šaltiniais.
Vidiniams šaltiniams priskiriami
amortizaciniai atskaitymai ir pelnas. Išoriniams
šaltiniams priskiriamos skolinto kapitalo lėšos,
valstybės bei savivaldybės įnašai, taip pat iš
kitur gauta finansinė parama.
Turimo ilgalaikio turto (materialaus ir nematerialaus)
nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus
įmonė nustato atsižvelgdama į šio
turto efektyvumo realų kitimą ir į Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatytus
minimalius bei maksimalius ekonominius normatyvus.
Šiuos normatyvus tvirtina steigėjas.
Pirma laiko nurašius aktyvus (nevisiškai
amortizuotus), jų
likutinė
dalis priskiriama įmonės nuostoliams.
Savivaldybės įmonė privalo sudaryti pelno
rezervą. Jis sudaromas taikant ne mažesnius
kaip 5 procentų metinius atskaitymus iš
pelno, kuris liko sumokėjus privalomuosius
mokesčius. Rezervas kasmet papildomas,
kol jo dydis pasiekia 1/20 įmonės įstatinio
kapitalo.
Įmonės ūkinės veiklos nuostoliai ir
įsiskolinimai padengiami iš:
a)
įmonės nepaskirstyto pelno;
b)
pelno rezervo lėšų;
c)
gaunamų dotacijų iš
valstybės ar savivaldybės tais atvejais,
kada Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar
steigėjas nustato įmonei privalomas užduotis,
produkcijos bei paslaugų kainas, įkainius,
tarifus.
Pelno
paskirstymas
Savivaldybės įmonės pelnas turi būti
paskirstytas ne vėliau kaip per 2 mėnesius po
ūkinių metų pabaigos.
Įmonės pelnas skiriamas:
1) įstatymų nustatytiems mokesčiams į biudžetą;
2) draudimo įmokoms už įmonėje
turimą valstybės ar savivaldybės
kapitalą;
3) atskaitymams į įmonės pelno rezervą.
Likusi pelno dalis steigėjo nustatytu santykiu
skiriama įmonės įstatiniam kapitalui didinti
ir ne mažiau kaip 25 procentai -
kitoms reikmėms (premijoms, socialinėms
ir kultūrinėms priemonėms finansuoti bei
rezervams sudaryti).
Kol įmonė nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių,
ji neturi teisės naudoti pelno kitiems
tikslams. Premijos įmonės darbuotojams
gali būti išmokamos kiekvieną ketvirtį,
jeigu gauta pakankamai pelno. Draudžiama
iš pelno mokėti premijas
darbuotojams, jeigu per nustatytus terminus
neatsiskaityta su kreditoriais.
|